Šį rudenį Lenkijoje vyks Lietuvos kultūros sezono renginiai Krokuvoje, kitąmet – Lietuvos vardą numatyta garsinti Ukrainoje, 2017 m. Lietuva pakviesta tapti garbės viešnia Leipcigo knygų mugėje, o 2018 m. – kartu su Latvija ir Estija – Londono knygų mugėje prisistatyti „Market Focus” teisėmis. Tai – tik keli Lietuvos pristatymai užsienyje, kuriuos organizuoja ir koordinuoja Lietuvos kultūros institutas.

Lietuvos kultūros sklaida: kryptys

Praėjusių metų pabaigoje LR kultūros ministerijos įsteigtas Tarptautinių kultūros programų centras pakeitė administracinę struktūrą bei pavadinimą – Lietuvos kultūros sklaida užsienyje besirūpinanti biudžetinė įstaiga oficialiai tapo Lietuvos kultūros institutu ir šiuo vardu jau spėjo prisistatyti trijose tarptautinėse knygų mugėse Italijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, supažindinti JAV skaitytojus su lietuvių poezijos antologija, Rusijos literatūros ekspertus – su lietuvių literatūros vertimais žurnale „Inostrannaja literatura“, 2014 metų geriausia jaunoji dizainerė mados kategorijoje Liucija Kvašytė dalyvavo tarptautiniame mados renginyje International Fashion Showcase 2015, vykusiame Londone. Taip pat, bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros atašė užsienyje bei Užsienio reikalų ministerija, buvo rekomenduojami bei koordinuojami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms skirti šventiniai renginiai – į koncertus, parodas, konferencijas, filmų peržiūras kvietė Lietuvos diplomatinės atstovybės Airijoje, Armėnijoje, Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Indijoje, Italijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Meksikoje, Moldovoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

„Lietuvos kultūros instituto idėja suteikia pagrindą profesionaliai plėsti Lietuvos kultūros sklaidą, skatinti kultūros mainus, didinti Lietuvos kultūros ir kūrybinių sektorių tarptautiškumą. Lietuvos kultūros ekonomika perspektyvi, kūrybiniai procesai šalyje generuoja apie 5 proc. BVP, beveik 5 proc. sudaro kūrybos eksportas, tad turime nuolatos skatinti realų mūsų kultūros ir kūrybinių sektorių eksportą bei pasinaudojant šios veiklos rezultatais didinti Lietuvos matomumą, tai šiandien yra kaip niekad svarbu“, –  sako kultūros ministras Š.Birutis.

Lietuvos kultūros instituto prioritetuose numatyti stambūs kompleksiniai bendradarbiavimo projektai, tikslingas orientavimasis į konkrečių šalių rinką. Pagrindinės Lietuvos kultūros eksporto kryptys Lietuvos kultūros institutui aiškios keleriems metams į priekį: šiemet koncentruojamasi į kaimyninę Lenkiją, kur rudenį Krokuvoje prasidės Lietuvos kultūros sezonas, organizuojamas bendradarbiaujant su Kultūros ministerija, LR kultūros atašė ir LR ambasada Lenkijoje. Kitąmet preliminariai numatyta orientuotis į Ukrainą, šiuo metu yra planuojamas vystomojo bendradarbiavimo projektas, kurį įgyvendins Kultūros ministerija, LR kultūros atašė ir LKI.

„Šių didesnių projektų tikslas yra konsoliduoti žmogiškuosius ir finansinius resursus didesniems, labiau matomiems Lietuvos kultūros pristatymo projektams, pasitelkti jau esamus nusistovėjusius ryšius tarp Lietuvos ir užsienio šalių kultūros organizacijų bei skatinti naujus, skirti reikiamą dėmesį tokių projektų viešinimui užsienio šalyse, bendradarbiaujant su vietos partneriais.“ – teigia LRKM Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėja Daiva Parulskienė.

Šiemet Leipcigo knygų mugėje Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su jos direktoriumi Oliveriu Zille paskelbė, jog 2017 m. Lietuva taps Leipcigo knygų mugės temine šalimi. Nuo praėjusių metų ruošiamasi 2018 m., kai kartu su Latvija ir Estija Lietuva taps Londono knygų mugės garbės viešnia. Šie projektai bus rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos institucijomis, pristatančiomis šalį užsienyje, siekiant sutelkti būtinus šiems didesniems kultūros pristatymo projektams resursus ir skatinti įvairių sričių bendradarbiavimą.

Anot Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, „Siekiame išnaudoti svarbiausias progas pristatyti Lietuvą ir jos kultūrą, meno kūrėjus ir jų darbus užsienyje – tokių galimybių itin daug tarptautinėse knygų mugėse, ypač tose, kur svarbų vaidmenį galima atlikti kultūrinės programos rėmuose, leidžiant kitų šalių auditorijai susikurti asmeninį santykį su lietuviais menininkais, kultūros atstovais. Pritariu mintims, išsakytoms po dalyvavimų pernykštėje, šiemetinėje Leipcigo knygų mugėse – Lietuvai yra neabejotinai svarbu prisistatyti tokio pobūdžio renginiuose, o turėti savo „kultūros salas“ tokiose šalyse kaip Lenkija, Ukraina, Vokietija, Didžioji Britanija – didžiulis pasisekimas, galimybė kitų šalių gyventojams atrasti Lietuvą ne tik per turizmą ar reklamą, bet ir per literatūrą bei kultūrą“.

Ekspertų „importas“ ir žinių apie Lietuvos kultūrą eksportas

Lietuvos kultūros institutas nuolat bendradarbiauja su kultūros atašė, vykdo Lietuvos meno sklaidą užsienyje, su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis bei kitomis institucijomis skatina tarptautinio bendradarbiavimo projektus, rūpinasi Lietuvos meno kūrėjų žinomumo stiprinimu užsienio ekspertų tarpe, kviečiant juos susipažinti su kultūros spektru atvykus į Lietuvą.

Dar pavadinimo keitimo procese, praėjusį rudenį, Lietuvos kultūros institutas suorganizavo trijų leidybos atstovų iš Didžiosios Britanijos viešnagę, o šiemet Lietuvoje jau lankėsi per penkiolika skirtingų sričių kultūros ekspertų – viešėjo tekstilės ekspertė iš Mančesterio Jennifer Harris, šiuolaikinio meno ekspertas profesorius Lewis Biggs iš Didžiosios Britanijos, portugalas profesorius Jorge Cerveira Pinto rinktinei Lietuvos kultūros sektoriaus auditorijai vedė mokymus apie ES finansavimo galimybes menui ir kultūrai. Taip pat atvyko britų  šiuolaikinio meno kuratorė ir rašytoja  Rózsa Zita Farkas, rusų teatrologas Aleksejus Kiseliovas, itin teigiamai Rusijos spaudoje atsiliepęs apie matytą lietuvių režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Jelizaveta Bam“, o Vilniaus knygų mugėje Lietuvos kultūros instituto ir LR kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ritos Valiukonytės kvietimu apsilankė vienuolika literatūros ir leidybos sektoriaus ekspertų, tarp kurių buvo ir britų leidėjų legenda Christopheris MacLehose‘as iš ilgus metus veikiančios leidyklos „MacLehose Press“.

„Kiekvienas toks apsilankymas – tai labai svarbus, nors ir ne iškart matomas indėlis į Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, – pasakoja LKI direktorė A. Žilinskienė, – kartais galime iškart džiaugtis ir skaityti meno kritikų atsiliepimus jų kultūrinėje spaudoje, kitais atvejais galime pasidalinti Lietuvoje besilankiusių kultūros ekspertų mintimis Lietuvos žiniasklaidoje ir tęsti bendradarbiavimą su jais kitokiais pavidalais. Lietuvoje susipažinę su vietinių menininkų kūryba, šie asmenys tampa savotiškais lietuvių kultūros ambasadoriais ir toliau skleidžia žinią apie mūsų menininkų darbus, siūlo juos užsienio specialistams, dalijasi savo patirtimi, įgyta Lietuvoje. Ne iškart galima užčiuopti rezultatus, tačiau šie metai – net ir dabar – jau turi savo „vaisių“: štai, po Vilniaus knygų mugėje besilankiusių literatūros specialistų ir leidėjų vizito, Norvičo rašytojų centro programų direktorius Jonathanas Morley pakvietė rašytoją Sigitą Parulskį į Pasaulio literatūros festivalį (Worlds Literature Festival), vyksiantį šių metų birželį, o su Dylanu Calderiu, susižavėjusiu pažintimis su lietuvių iliustruotojais, planuojame bendrus Lietuvos ir Didžiosios Britanijos iliustruotojų projektus, mainus bei kūrybines dirbtuves mokyklose Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje“.

Pasak A. Žilinskienės, Vilniuje besilankantys leidėjai domėjosi lietuviškomis knygomis, išreiškė norą toliau bendradarbiauti, taip pat jiems buvo pristatyta ir itin sėkmingai nuo 2001 metų veikianti ir Lietuvos kultūros instituto koordinuojama Literatūros vertimų skatinimo programa, kurios lėšomis paskatinta daugiau nei 180 lietuviškų knygų vertimų į daugiau nei 20 kalbų. Paskutiniame šios programos konkurse nutarta paskatinti net 40 lietuvių literatūros vertimo projektų, tarp jų – 19-os knygų vertimus į 12-a skirtingų užsienio kalbų (anglų, rusų, lenkų, italų, slovėnų, ukrainiečių, bulgarų, vokiečių, latvių, albanų, graikų, makedonų) ir 21-o kūrinio ištraukų vertimą į 13 užsienio kalbų (čekų, azerų, vengrų, graikų, olandų, prancūzų, ispanų, italų, estų, anglų, lenkų, latvių ir rusų). O balandžio pradžioje pasibaigusiam 2015-ųjų I pusmečio konkursui pateikta 16 paraiškų knygų vertimams į anglų, rusų, makedonų, lenkų, prancūzų, italų, latvių, ukrainiečių, čekų, vokiečių, estų  ir vengrų kalbas. Taip pat gauta 10 paraiškų bandomiesiems vertimams: net 5 – į vokiečių kalbą, kiti – į japonų, italų, slovėnų, rusų ir suomių kalbas.

Anot D. Parulskienės, pasirengimas tarptautinėms knygų mugėms skatina naujus literatūros vertimus, aktyvesnį literatūros ekspertų domėjimąsi mūsų šalies literatūra: „Būtent dalyvavimas tarptautinėse knygų mugėse yra sietinas su daugėjančiu literatūros vertimų skaičiumi“.

Sėkminga Lietuvos pozicija Europinio finansavimo panoramoje

LKI taip pat koordinuoja Lietuvos dalyvavimą ES programose „Europa piliečiams“ ir „Kūrybiška Europa“, sėkmingas lietuvių dalyvavimas šiose programose didina kultūros ir kūrybinio sektoriaus matomumą tarptautinėje erdvėje. Visai neseniai paskelbtuose pastarosios programos paprogramės „Kultūra“ tarptautinio bendradarbiavimo projektų finansavimo rezultatuose – Lietuvos vardas minimas net penkis kartus. Ambicingus projektus šiemet įgyvendins – kaip partneriai ar lyderiai – „Soros International House“, Kauno bienalė, kūrybinės dirbtuvės „Beepart“, Tarptautinis festivalis „KaunasPhoto“ bei asociacija „Aukštelkės specialiosios olimpiados klubas“.

„Kūrybiškos Europos“ vadovė Eglė Deltuvaitė, šią savaitę grįžusi iš Gruzijos, kur Kultūros ir paminklų apsaugos ministerija pakvietė ją ir Kauno bienalės – sėkmingiausio programoje veikiančio Lietuvos pavyzdžio – vadovę dr. Virginiją Vitkienę pristatyti programą ir geriausias auditorijų plėtros praktikas Gruzijos kultūros ir kūrybiniam sektoriui, teigia, jog „iš kolegų, kurie nesenai prisijungė prie programos, sulaukiau itin svarbių ir išskirtinį profesionalumą rodančių klausimų, o tai leidžia tikėtis rimtų ir įdomių partnerysčių. Smagu ir tai, kad į mokymus susirinko svarbiausios Tbilisio kultūros organizacijos: nuo Nacionalinės operos, muziejų atstovų iki Tbilisio dailės akademijos specialistų, su kuriais jau kalbamasi apie bendradarbiavimą „Erasmus“ programoje. Tai buvo ir puiki proga pristatyti itin sėkmingus šių metų Lietuvos organizacijų rezultatus“.

Taip pat, praėjusią savaitę Vilniuje vyko projekto „Būti žydu“ (Being a Jew), įgyvendinamo pagal programos „Europa piliečiams“ kryptį „Europos atminimas“, baigiamieji renginiai. „Būti žydu“ – tai 2012 metais Viešosios įstaigos „Vilko valia“ sėkmingai įgyvendinto projekto „Panerių lopšinė“ tęsinys, Europos Komisijos pateikiamas kaip vienas sėkmingiausių finansuotų pavyzdžių.

Anot „Europa piliečiams“ vadovės Simos Vaškelytės, „Tikrai galime pasidžiaugti programoje dalyvaujančių organizacijų inovatyviomis ir kūrybiškomis idėjomis  įgyvendinant programos projektus. Vienas puikiausių „Europos atminimas“ krypties pavyzdžių – projektas „Būti žydu“, į savo veiklas įtraukęs daugiau nei 600 moksleivių, ne tik suteikė galimybę daugiau sužinoti apie miglotai ir siaurai istorijos vadovėliuose minimą holokausto tragediją, bet ir per įvairias veiklas iš arti susipažinti su žydų bendruomenės istorija, kultūra, religija, tradicijomis, primenant, kaip svarbu šiandien prisiminti, kas buvo vakar, kad nepasikartotų rytoj“.

Pasak S. Vaškelytės, gegužės pirmosiomis savaitėmis bus paskelbti iki š.m. kovo 1 d. pateiktų projektų paraiškų vertinimo rezultatai, todėl organizacijoms bendradarbiaujant tarptautiniame lygmenyje, 2015 m. viliamasi sulaukti naujų, kūrybingų, veržlių iniciatyvų, puoselėjančių Europos atminimą ir skatinančių pilietiškumą.