Šiemet Leipcigo knygų mugėje garbės svečio teisėmis dalyvavo Šveicarija. Lietuvių literatūrą pristatinėję Tarptautinių kultūros programų centro atstovai džiaugėsi, jog nacionalinis Lietuvos stendas buvo įkurdintas prieš pat šveicarus – tokia matoma vieta padėjo pritraukti dar daugiau lankytojų.

Leipcigo knygų mugėje dalyvavusi literatūros sklaidos atstovė Rūta Mėlynė išskiria tai, jog „mugės lankytojai buvo itin smalsūs – domėjosi lietuvių kultūros ir literatūros naujienomis, teiravosi apie naujausius vertimus į vokiečių kalbą, užsirašinėjo stende eksponuojamų lietuvių autorių knygų pavadinimus, ėmė lietuvių literatūrą pristatančius bukletus vokiečių ir anglų kalba.“

Tarptautinių kultūros programų centras Leipcige ne tik įkūrė Lietuvos stendą, bet ir pristatė plačią kultūrinę programą. Knygų mugės bei įvairiose Leipcigo miesto erdvėse buvo pristatytos Grigorijaus Kanovičiaus, Leonido Donskio, Vilijos Gerulaitienės ir Gitano Nausėdos bei Dalios Grinkevičiūtės knygos. Lietuvių ir latvių poeziją kartu su Māra Zālite skaitęs ir aptaręs Antanas A. Jonynas, išskyręs kultūrinės programos renginių gausą, pabrėžia, kad „…jei į renginį ateina bent klausytojų – o į lietuviškus renginius tas pulkelis ateidavo ne toks jau ir menkas – reikia džiaugtis ir didžiuotis, nes konkurencija yra milžiniška.“

Mugėje lankėsi ir Vokietijoje gyvenanti Vytenė Muschick, išvertusi Leipcige pristatytą Dalios Grinkevičiūtės knygą Lietuviai prie Laptevų jūros. Lietuvė vertėja mugėje atkreipė dėmesį į vis gražėjančias knygas: „Man susidaro įspūdis, kad knygos dailininko darbas tampa vis labiau pastebimas. Dailininkas tampa bendraautoriumi, jis suteikia knygos turinį savitai papildančią vaizdinę interpretaciją“.

51-ojoje tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje Lietuva prisistatė kaip niekad įspūdingai. Kartu su Tarptautinių kultūros programų centro ir leidyklų „Alma littera“ bei „Baltos lankos“ atstovais vykusi iliustruotoja Sigutė Chlebinskaitė teigė, jog „dėka nacionalinio stendo architekto Roko Kilčiausko, Lietuvos stendas net ir kukliai išleistas knygas galėtų paversti ypatingomis. O užsienio šalių kolegos stendą vadino etaloninių ir liepė nesistebėti, jei kitąmet Bolonijos mugėje analogiškų ar bent panašių bus jau gerokai daugiau“.

Lietuvos stende buvo sudarytos sąlygos vaikų knygų leidybos specialistams susipažinti su trimis dešimtimis leidinių, iliustruotų 22-jų jau ne kartą įvertintų bei jaunų, perspektyvių knygų dailininkų. Taip pat tai tapo erdve profesiniams susitikimams, ateities kultūrinio bendradarbiavimo projektų iniciavimo vieta. Bolonijos mugėje šiemet pirmąkart viešėjo ir iliustruotojai Karolis Strautniekas bei Rimantas Rolia, išskyrę būtinybę lietuvių iliustruotojams domėtis užsienio leidyboje dominuojančiomis tendencijomis bei estetikos principais.

Į Lietuvą dalyvių diplomais apdovanoti grįžo iliustruotojas R. Rolia bei „Žaislų muziejaus“ įkūrėjas Povilas Blaževičius. R.Rolia iliustracijos jau antrą kartą buvo atrinktos į kasmetinę konkursinę mugės parodą „Illustrators exhibition“. Šiemet į parodą iš daugiau nei 3 tūkstančių iliustruotojų atrinkti vos 75 dalyviai iš 78-ių skirtingų šalių. „Žaislų muziejus“ buvo nominuotas „Vaikai muziejuose“ apdovanojimui, teikiamam už kūrybiškiausiai pristatomas parodas bei inovatyvų požiūrį į vaikams iki keturiolikos skirtas programas.

„Europa yra daugiakalbė, ji visada bus daugybės kalbų zona, tad literatūros vertimai turi būti kultūros politikos prioritetas“, – įsitikinęs profesorius Leonidas Donskis, kurio dvi į vokiečių kalbą išverstos knygos buvo pristatytos Leipcigo knygų mugėje. Taip pat jis teigia, jog „vaikų literatūra bei iliustracijos yra nuostabiai pristatomos tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje, neabejoju, kad galėtume būti aktyvesni ir Londono knygų mugėje“.

Jau antradienį, balandžio 8 d. nacionalinį Lietuvos stendą Londono knygų mugėje pristatysiančio Tarptautinių kultūros programų centro literatūros sklaidos skyriaus vadovės Eglės Vitkauskaitės teigimu, „Šiais metais dalyvavimas mums labai svarbus dėl susitikimų su mugės organizatoriais, Latvijos bei Estijos kultūros ministerijų bei leidėjų atstovais, su kuriais bus tariamasi ir diskutuojama dėl konkrečių dalyvavimo šioje mugėje sąlygų, būdų ir priemonių, įtakosiančių tolimesnį Lietuvos prisistatymą nuo 2015 m“.

„Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva būtina išnaudoti kad ir menkiausias galimybes prisistatyti kuo įvairiapusiškiau, – teigia Leipcigo knygų mugėje „Nidos mokyklos kronikas“ pristačiusi istorikė V. Gerulaitienė. – Turime gerą literatūrą, kaip reta puikius poetus, tad dalyvaudami tokiuose renginiuose galime per asmeninį santykį su lankytojais, užsienio leidėjais, knygų dizaineriais įtikinti juos, kad esame verti dėmesio, esame saviti ir turime kultūrinių ir istorinių patirčių, kurios aktualios ir kitoms tautoms“.