Apie 2014 m. Leipcigo knygų mugę

Viktorija Ivanova

Lietuvių literatūra atkreipia vokiečių dėmesį

Šiemet Tarptautinių kultūros programų centras kovo 1316 dienomis Leipcige ne tik įkūrė nacionalinį Lietuvos stendą, kuriame su lietuvių literatūra pažindino įvairūs informaciniai leidiniai, literatūros tekstų rinktinės, lietuvių autorių knygų, išverstų į vokiečių kalbą, ekspozicija, bet ir pristatė plačią kultūrinę programą.

Knygų mugės erdvėse bei įvairiose Leipcigo miesto erdvėse vyko knygų pristatymai, paįvairinami muzikinių interliudijų ar aktorinių skaitymų. Buvo pristatytos Grigorijaus Kanovičiaus, Leonido Donskio, Vilijos Gerulaitienės ir Gitano Nausėdos bei Dalios Grinkevičiūtės knygos, lietuvių ir latvių poeziją kartu su Māra Zālite skaitė ir aptarė Antanas A. Jonynas.

Įspūdingi skaičiai ir dėmesys Lietuvai

„Turbūt kasmet pasibaigus kokiai knygų mugei, jos organizatoriai teigia, kad būtent pastaroji buvo rekordinė. Šiemetinė Leipcigo knygų mugė, per keturias dienas pritraukusi daugiau nei pernai – net 175 tūkstančius lankytojų, buvo tikrai įspūdinga“, – pasakoja Kotryna Pranckūnaitė, Tarptautinių knygų mugių ir literatūros festivalių koordinatorė.

Šiemet pagrindinis dėmesys buvo skirtas Šveicarijos delegacijai, atvykusiai garbės svečių teisėmis. Lietuvių literatūrą pristatinėję Tarptautinių kultūros programų centro atstovai džiaugiasi, jog Lietuvos stendas buvo įkurdintas prieš pat šveicarus – tokia matoma vieta padėjo pritraukti dar daugiau lankytojų.

Šveicarai savo ruožtu pristatė per 80 autorių iš visų keturias kalbas reprezentuojančių Šveicarijos regionų bei daugiau nei 70 leidyklų. Be skaitymų ir diskusijų, Šveicariją reprezentuojanti kultūrinė programa kvietė į kino peržiūras, spektaklius ir koncertus, vyko slam poezijos konkursas tarp Vokietijos ir Šveicarijos. Atsidėkodama už garbės viešnios teises, Šveicarijos delegacija padovanojo Leipcigui keturiasdešimt raudonų „skaitymo suoliukų“: mugės metu jų buvo galima pastebėti visame mieste, o jai pasibaigus – visi bus įkurdinti parke.

Perspektyvos ir istorijų tęsiniai

Senojoje miesto rotušėje buvo pristatytas Gitano Nausėdos ir Vilijos Gerulatienės sudarytas leidinys vokiečių kalba Chronik der Schule zu Nidden (Nidos mokyklos kronikos), padedantis giliau suvokti unikalaus Lietuvos kampelio – Kuršių Nerijos – ir ne mažiau savitos ten gyvenusios bendruomenės XIX–XX a. istoriją.

Kaip teigia viena iš leidinio sudarytojų, istorikė V. Gerulaitienė, „buvo malonu, kad į labai specialaus leidinio, kokia yra Nidos mokyklos kronika, pristatymą susirinko gana daug klausytojų. Įstabu buvo susipažinti su į renginį atėjusia garbaus amžiaus leipcigiete, vieno iš kronikos autorių – mokytojo Henrio Fuchso – buvusia mokine. Kitą rytą ji pakvietė mane ir vieną iš leidinio konsultančių, baltistę dr. Christianą Schiller į svečius ir iš jos sužinojome daug svarbios ir naujos informacijos, gavome originalių nuotraukų ir kitų reikalingų kontaktų. Visa tai panaudosime lietuviškam kronikos leidimui, ties kuriuo jau dirbame.“

Ir nors, anot prof. Leonido Donskio, Leipcigo knygų mugė orientuota ne į leidėjus ar pardavėjus, o į skaitytojus bei autorius, Nidos mokyklos kronikomis jau susidomėjo Uznamo salos knygyno savininkė. „Knygynas iš Huzumo miesto, regis, irgi ketina pardavinėti kroniką, juos sujaudino leidinio svarba, turinys ir kokybė. Su šio knygyno savininkais susitikau, iš anksto susitarusi, jų stende“ – pasakoja V. Gerulaitienė.

Prof. Leonidas Donskis pristatė dvi naujai į vokiečių kalbą išverstas knygas Freiheit und Zugehörigkeit (Laisvė ir bendrystė) ir Das Ende von Ideologie und Utopie? (Ideologijos ir utopijos pabaiga?). „Man malonu, jog turiu jau tris knygas vokiečių kalba – pirmoji Belletristik der Macht: Von Machiavelli bis Milan Kundera (Galios beletristika: nuo Machiavellio iki Milano Kunderos) jau pristatyta Miunchene ir Berlyne. Ji yra laimingo likimo – buvo versta į daug kalbų: vokiečių, italų, rumunų, lietuvių, ukrainiečių… Parašyta ji – anglų kalba. Tiesą sakant, buvimas tokiose kalbose kaip vokiečių, italų, ispanų, anglų kelia ypatingą jausmą. Tapti tų kalbų kultūros dalimi – didelė privilegija“ – įspūdžiais dalijosi jau į Briuselį grįžęs europarlamentaras prof. Donskis.

Akį traukianti estetika

Mugėje lankėsi ir Vokietijoje gyvenanti Vytenė Muschick, išvertusi Dalios Grinkevičiūtės knygą Lietuviai prie Laptevų jūros. Lietuvė vertėja mugėje atkreipė dėmesį į vis gražėjančias knygas: „Eidama pro leidyklų stendus pagalvojau, kad knygos dėmesį traukia savo estetiškais viršeliais. Daug naujų, šviesių erdvių, neperkrautų knygomis. Lietuvių stende akį traukė originalios knygos. Pavyzdžiui, G. Kanovičiaus romanų trilogija Žvakės vėjyje, išleista retų knygų serijoje „Die andere Bibliothek“. Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas rado labai savitų sprendimų. Jis, beje, sukūrė ir Dalios Grinkevičiūtės knygos dizainą, įdomiai dirbo su detalėmis. Originaliai išleista ir Nidos mokyklos kronika: knygos dailininkės Sigutės Chlebinskaitės sumanymu, įvairius dokumentus, atvirutes, laikraščių iškarpas galime tiesiog paimti į rankas. Į akį krito Antano A. Jonyno ir Algio Griškevičiaus rinktinė apie Vilnių – knygos dailininko Gyčio Skudžinsko darbas. Man susidaro įspūdis, kad knygos dailininko darbas tampa vis labiau pastebimas. Dailininkas tampa bendraautoriumi, jis suteikia knygos turinį savitai papildančią vaizdinę interpretaciją“.

Galimybė išdidžiai reprezentuoti Lietuvos kultūrą

„Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva būtina išnaudoti kad ir menkiausias galimybes prisistatyti kuo įvairiapusiškiau, – teigia istorikė V. Gerulaitienė. – Turime gerą literatūrą, kaip reta puikius poetus, tad dalyvaudami tokiuose renginiuose galime per asmeninį santykį su lankytojais, užsienio leidėjais, knygų dizaineriais įtikinti juos, kad esame verti dėmesio, esame saviti ir turime kultūrinių ir istorinių patirčių, kurios aktualios ir kitoms tautoms. Vokietija mums svarbi dar ir tuo, kad istoriškai šios šalies žmonės jaučia ypač šiltą santykį su Baltijos šalimis, domisi mūsų bendra istorija, be to, žavisi mūsų ryžtu lemiamą paskutinį XX a. dešimtmetį.“

Leipcigo knygų mugėje dalyvavusi literatūros sklaidos atstovė Rūta Mėlynė, tai pat džiaugiasi, jog „daugeliui į Lietuvos stendą užsukusių vokiečių nereikėjo aiškinti, kas ta Lietuva ir kur ji yra, netgi, priešingai – dauguma jau yra lankęsi arba ketina apsilankyti mūsų šalyje, turi lietuvių draugų ar pažįstamų. Tokie mugės lankytojai buvo patys smalsiausi – domėjosi lietuvių kultūros ir literatūros naujienomis, teiravosi apie naujausius vertimus į vokiečių kalbą, užsirašinėjo stende eksponuojamų lietuvių autorių knygų pavadinimus, entuziastingai ėmė lietuvių literatūrą pristatančius bukletus vokiečių ir anglų kalba.“

Renginių lavinoje lietuviai neliko nepastebėti

Lietuvių poezijos tendencijas aptarinėjęs poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas išskyrė renginių gausą, kuri, jo nuomone, yra tiesiog pribloškianti: „Vienu metu vyksta apie keturiasdešimt-penkiasdešimt skirtingų skaitymų, knygų pristatymų… Kas pusvalandį – vis nauji. Suprantama, tokiu atveju yra be galo sudėtinga patraukti mugės lankytojų dėmesį. Jei jų į renginį ateina bent pulkelis – o į lietuviškus renginius tas pulkelis ateidavo ne toks jau ir menkas – reikia džiaugtis ir didžiuotis, nes konkurencija yra milžiniška.“

Knygų mugės lankytojų dėmesiu džiaugėsi ir Vytenė Muschick: „Per Dalios Grinkevičiūtės knygos pristatymą mugėje labiausiai nustebino, kad prisirinko apie 80 žmonių. Žmonės ne tik užėmė visas sėdimas „Forum International“ salės vietas, bet ir būrėsi aplinkui – eidami pro šalį sustodavo ir likdavo klausytis pokalbio.“ Patraukti mugės lankytojų dėmesį padėjo ir prieš pokalbį parodytas filmuotas siužetas, trumpai supažindinęs su stiklainyje užkasto rankraščio istorija. Pokalbį moderavęs vokiečių televizijos žurnalistas Ulfas Kalkreuthas, minėto dokumentinio reportažo režisierius, D. Grinkevičiūtės knygą palygino su vokiečiams gerai žinomų autorių – Aleksandro Solženycino ir Varlamo Šalamovo kūryba, ne kartą pabrėždamas, jog autentiškas lietuvės pasakojimas nė kiek nenusileidžia pastariesiems.

Profesionalus, įspūdingas, saksofono improvizacijų papildytas D. Grinkevičiūtės knygos pristatymas vyko kamerinėje „Schille Theaterhaus“ scenoje. Būsimų skaitytojų gretos iš tiesų pagausėjo – buvo išpirktos visos leidėjo į mugę atsivežtos knygos, sulaukta ir pirmųjų jos atgarsių. Iš jų visų knygos vertėją Vytenę Muschick labiausiai nustebino žinutė, gauta iš kirpėjos: „Pradėjau skaityti per pertraukėlę tarp klientų ir nenorėjau sustoti.“

Pavasarinis knygų mugių maratonas

Tarptautinių kultūros programų centras šį pavasarį Lietuvos stendą pristato net trijose tarptautinėse knygų mugėse. Grįžus iš Leipcigo, estafetę perėmė kovo 24-ąją prasidėjusi Tarptautinė Bolonijos vaikų knygų mugė Italijoje, kur gražiausias lietuviškas iliustruotas knygas vaikams, kartu su Tarptautinių kultūros programų centro ir leidyklų atstovais, pristatys Lietuvos iliustruotojai Sigutė Chlebinskaitė, Rimantas Rolia ir Karolis Strautniekas. Paskutinė pavasarinio knygų mugių maratono stotelė – Lietuvos nacionalinis stendas balandžio 8–10 dienomis vyksiančioje Londono knygų mugėje.