KADA: 2024 m. rugsėjo 12 d. – gruodžio 12 d.

KUR: Prancūzija

LIETUVOS SEZONO PRANCŪZIJOJE 2024 M. KOMISARĖ: Dr. Virginija Vitkienė (Lietuva), meno istorikė ir kritikė, šiuolaikinio meno parodų kuratorė (2004–2022 m.), Kauno bienalės meno vadovė (2009–2017 m.), projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatorė ir vadovė (2015–2022 m.).

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA:

• Lietuvos kultūros institutas, įgyvendinantis  Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos formuojamą Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje politiką;
• Prancūzų institutas, įgyvendinantis Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministerijos bei Prancūzijos Respublikos kultūros ministerijos formuojamą  Prancūzijos užsienio kultūros politiką.

Šimtmečius trunkantys mainai meno, architektūros, mokslo, technologijų, gastronomijos srityse – tai bendra Prancūzijos ir Lietuvos kultūros istorija, rašoma ir šiandien.  XIX-XX a. ypač didelę reikšmę Lietuvos politiniam ir socialiniam gyvenimui turėjo prancūzų mąstytojų darbai, modernaus meno kūriniai – juk būtent Prancūzijoje studijavo ne vienas lietuvių tapytojas, skulptorius, architektas, mokslininkas. XX a. 3-4 dešimtmečiais laikinąja Lietuvos sostine tapęs Kaunas suklestėjo veikiamas pirmiausiai paryžietiškų tendencijų. Jau 1919 m. Lietuvoje egzistavo paramos programa studentams, norintiems studijuoti Prancūzijoje, o 1936 m. Lietuvos švietimo ministerija prancūzų kalbą pavertė pagrindine užsienio kalba Lietuvos mokyklose. Teatro pasaulį iš pagrindų pertvarkė Paryžiuje mokęsis režisierius Juozas Miltinis, o filosofui Leonidui Donskiui esminės įtakos turėjo Kaune gimęs prancūzakalbis Emanuelis Levinas. Paryžius taip pat suformavo iš Lietuvos kilusius Romaną Gary, Jurgį Baltrušaitį, Oskarą Milašių, į naujuosius namus taip pat atvežusius gaivių, Prancūzijoje įvertintų idėjų.

Išskirtinė asmenybė, tikra lietuvių ir prancūzų tradicijas jungianti grandis, buvo Algirdas Julius Greimas. „Dictionnaire de l’ancien français“ („Senosios prancūzų kalbos žodynas“) autorius dėl savo indėlio į semiotiką vienodai gerai žinomas ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje.

XXI amžiuje lietuviai ne tiesiog seka ir vertina prancūzų literatūrą, kiną ir muziką – visose srityse vyksta nuolatinis lietuvių bendradarbiavimas su prancūzų kuratoriais ir menininkais. Nepriklausomo kino mylėtojai puikiai žino lietuvio Šarūno Barto kūrybą, prancūzams atpažįstami ir lietuvių fotografų, tarp kurių – Vitas Luckus ir Gintaras Česonis, darbai; menininkų duetas „S&P Stanikas“ yra dalyvavęs parodose Paryžiaus Žoržo Pompidu centre. Maištingoji lietuvių kilmės dainų autorė ir dainininkė GiedRé jau yra koncertavusi legendinėje „L’Olympia“ salėje. Prancūzijoje vertinami ir Jonas Mekas, Mirga Gražinytė-Tyla, Deimantas Narkevičius, menininkų duetas „Pakui Hardware“, Lina Lapelytė.

Žinoma, aukščiau pradėtas tiltus tarp dviejų šalių tiesiančių kūrėjų sąrašas nėra baigtinis. Tačiau, žvelgiant iš prancūzų perspektyvos, Lietuva ir jos kultūra kaip visuma vis dar yra le pays lointain (liet. tolima šalis). Būtent todėl Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais sieks atverti naują prancūzų ir lietuvių kultūros mainų puslapį. Programą prancūzų publikai kursime bendradarbiaudami su Lietuvos ir Prancūzijos menininkais, kuratoriais ir kultūros renginių prodiuseriais. Šis sezonas taps atspirties tašku ilgalaikėms partnerystėms, kurios ir toliau prisidės prie istoriškai pagrįstos bendros intelektinės ir kultūrinės tapatybės stiprinimo.

SKELBIAME LIETUVOS SEZONO PRANCŪZIJOJE PROGRAMĄ SUDARYSIANČIŲ PROJEKTŲ ATRANKOS KONKURSĄ

(2023-07-27)

Planuojama atrinkti apie 100 projektų, kuriuose įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindinsime Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuvos kultūra, inicijuosime diskusijas ir forumus apie Europos lyderystę, užtikrinant vertybėmis grįstą, tvarią ir taikią pasaulio ateitį. Projektu tikimasi inicijuoti ilgalaikį bendradarbiavimą su Prancūzijos partneriais.

Terminas: projektų paraiškos, siekiant gauti dalinį finansavimą ir (ar) Sezono ženklą, priimamos iki šių metų spalio 16 d. (imtinai)

Pilnas kvietimas su pridėtais dokumentais

PRELIMINARUS PROJEKTO TVARKARAŠTIS (2023-2024 m.)

2023 m. vasario 10 d. – balandžio 10 d.
Kvietimas siūlyti idėjas
Iki 2023 m. birželio
Pradinė pateiktų projektų idėjų atranka
2023 m. liepos pabaiga – spalio 16 d. 
Projektų paraiškų teikimas
2023 m. spalio pabaiga – lapkričio pradžia 
Paraiškų administracinis vertinimas
2023 m. lapkričio pabaiga 
Paraiškų ekspertinis vertinimas
2023 m. lapkričio pabaiga – gruodžio vidurys
Jungtinės atrankos komisijos sprendimai
2023 m. gruodžio vidurys – gruodžio pabaiga 
Įtraukimas į programą (teisės naudoti Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 m. ženklą suteikimas)
Pranešimas apie paskirtą finansavimą
2023 m. gruodžio pabaiga – 2024 m. sausis
Paskirto finansavimo sutarčių sudarymas
2023 m. gruodžio pabaiga – 2024 m. sausis
Antrasis projektų paraiškų teikimas
2024 m. sausis – rugpjūtis
Projekto parengiamieji darbai (pvz., tekstų rengimas ir komunikacijos koordinavimas), bendradarbiaujant su Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 m. komisare
2024 m. kovas
Antrasis Jungtinės atrankos komisijos posėdis (jei reikės), projektų akreditavimas
Galutinis programos patvirtinimas
2024 m. rugsėjo 12 d. – gruodžio 12 d.
Projekto programos įgyvendinimas

Kontaktai

Norėdami pasikonsultuoti administraciniais ar turinio klausimais susisiekite su Lietuvos kultūros institutu: sezonas2024@lithuanianculture.lt.

Arba telefonu +370 659 93 829