Lietuvos kultūros gidas, Rašytojai

Undinė Radzevičiūtė

Undine_Radzeviciute_IN_Monika_Požerskytė

Undinė Radzevičiūtė (g. 1967) – pati nelietuviškiausia iš Lietuvos rašytojų: nedalyvauja literatūros gyvenime, savo pirmosios knygos viršelyje atvirai kritikuoja lietuvių kalbą ir viską, kas tradiciškai vertinama lietuvių literatūroje. Tačiau savo ikonoklazmą ji atperka. Buvo viena pirmųjų, pasiūliūsių platesnį, kosmopolitiškesnį nacionalinės tapatybės apibrėžimą, kuris įtrauktų kaimynines tautas, istoriškai turėjusias daug kultūrinės ir genetinės įtakos. Nors šiaip apibrėžimai jai nerūpi: ji rašo apie tokį pasaulį, koks yra; jos kalboje gausu svetimžodžių ir rusiškų keiksmažodžių. Trumpumo ir juodojo humoro ekspertei net nereikia vaduotis iš lietuvių literatūros tradicijos – ji tai tradicijai niekada ir nepriklausė. Romanas Žuvys ir drakonai 2017 m. išleistas vokiečių kalba, šiuo metu verčiamas į anglų; 2019 m. planuojami vertimai į lenkų, bulgarų, italų, latvių, estų, vengrų ir ispanų kalbas.

Žuvys ir drakonai. Vilnius: Baltos lankos, 2013. – 227

Ketvirtoji U. Radzevičiūtės knyga lieka pati mėgstamiausia, nors po jos rašytoja publikavo dar du romanus. Pasakojamos dvi istorijos. XVIII a. jėzuitas atvyksta į Kiniją – tikisi užsiimti misionieriaus veikla. Tačiau jis vis labiau nervinasi, nes kinų kultūra, jo požiūriu, – tai kempinė, kuri susiurbia viską, bet pati nė kiek nesikeičia. Kita linija: dabartiniais laikais nežinomame mieste matriarchalinė šeima (močiutė, motina ir dvi dukterys) per savo buto langą šnipinėja kinų restoraną. Buvo nuomonių, kad knyga pernelyg nesusaistyta, fragmentiška ir sunki sujungti. Tačiau vis dėlto tai ir gerai nuteikiantis, ir mąstyti verčiantis skaitinys. Painus dviejų civilizacijų susidūrimas – akivaizdžiai svarbi tema, tačiau knygoje visko yra ir daugiau – tai pasakojimas apie šeimą ir namus, apie pašaukimą ir laisvę.