Lietuvos kultūros gidas, Rašytojai

Marius Ivaškevičius

M. Ivaskevicius_Dmitrij Matvejev_IN

Marius Ivaškevičius (g. 1973), save kartą apibūdinęs kaip „atrastosios kartos“ atstovą, priėmė iššūkį tapti jaunu rašytoju jaunoje valstybėje – ir jam pavyko. Jį galima pavadinti vienu sunkiausiai dirbančių rašytojų, žurnalistų, dramaturgų ir režisierių. Debiutavo 1998 m. apsakymų rinkiniu; labiausiai pagarsėjo antrasis jo romanas Žali (2002), kur pasakojama įžymaus laisvės kovotojų lyderio istorija, tačiau jis vaizduojamas ne toks herojiškas, žmogiškesnis, nei tuo metu buvo įprasta. Nors knyga išprovokavo nepasitenkinimą, M. Ivaškevičius ir toliau tyrinėja bei kvestionuoja įvairius nacionalinės tapatybės ir istorinių įvykių klausimus – tiek knygose, tiek pjesėse, kurios jam atnešė dar daugiau šlovės Lietuvoje bei svetur nei romanai. Yra režisavęs kino filmą.

Išvarymas. Vilnius: Apostrofa, 2017. – 168 p.

Lietuvos teatre per pastarąjį dešimtmetį turbūt nebuvo didesnio ĮVYKIO. Kaip įprasta M. Ivaškevičiui, drama – ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. Jis daug laiko leido Londone, ieškojo lietuvių ir kitų žmonių iš Rytų Europos, rinko autentiškas jų istorijas, ir dėl tokio nuodugnaus pasiruošimo dramoje justi stiprus, net gan žiaurus realizmas. Siužete sekama autobusiuku, vežančiu lietuvių imigrantus į Londoną; nuo pat pradžių sužinome keleto jų istorijas. Tačiau atvykus paaiškėja, kad autobusiuko keleivius apgavo: jų nelaukia nei darbas, nei apgyvendinimas, jie paliekami verstis, kaip kas išmano. Iš esmės visos istorijos baigiasi tragiškai. Kai kam atrodė, kad emigrantų gyvenimas vaizduojamas pernelyg dramatiškai, tačiau pastatymas vieną sezoną po kito renka žiūrovus ir jau sulaukė ne mažesnio populiarumo Latvijoje, Estijoje, net Rusijoje.