Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Visos naujienos

Vilniaus knygų mugės Kino salėje – 17 literatūros įkvėptų kino seansų

Atsinaujinusios Knygos kino salė Vilniaus knygų mugės lankytojams dovanoja ypatingą premjerą – vos prieš mėnesį užbaigtą režisierės Lilijos Vjuginos dokumentinį filmą „Romas, Tomas ir Josifas“, pasakojantį apie tris draugus – Romą Katilių, Tomą Venclovą ir Josifą Brodskį. Tai – pirmas filmas apie lietuviškąjį Nobelio premijos laureato J. Brodskio gyvenimo tarpsnį, kurio „romanas su Lietuva“ tęsėsi iki pat jo gyvenimo pabaigos. J. Brodskis yra prisipažinęs, jog kelionės į Lietuvą jam tapo organizmo poreikiu, kurį rašytojo draugai vadino tiesiog meile. Filmą pristatys jo režisierė ir vienas iš trijulės herojų – poetas Tomas Venclova.

Šiemet mugės lankytojų laukia septyniolika rinktinių kino seansų. Tarp jų – septynios literatūros kūrinių ekranizacijos, kurių didžioji dalis – pasauliniai literatūros šedevrai. Jie visų pirma skiriami įvairių amžiaus grupių moksleiviams ir jų literatūros mokytojams, vis sunkiau atrandantiems argumentų, kodėl permainingų virtualaus pasaulio srovių nešamam jaunuoliui būtina skaityti literatūros klasiką. Mokiniams nuo penktų iki dvyliktų klasių ir visiems kitiems mugės lankytojams ketvirtadienį bus pasiūlyti trys puikūs filmai pagal pasaulinės literatūros klasikos kūrinius – Antoine‘o de Saint-Exupéry „Mažąjį princą“, Miguelio de Servanteso „Don Kichotą“ ir Ericho Maria Remarque‘o „Vakarų fronte nieko naujo“. Prieš kiekvieną šių filmų vyks trumpa literatūros ir kino raštingumo pamoka, padėsianti suprasti, kodėl kinas be pagrindinės įkvėpėjos – literatūros – būtų lyg šešėlis be savo kūno. Kino programoje – ir septynių rašytojų kino portretai.

Savo žiūrovų lauks ir vaidybinė pokario kino drama „Lizdas vėjyje“. Filmas parinktas pagerbti mugės svečiui iš Estijos – rašytojui ir kino kūrėjui Ilmarui Taskai, atvykstančiam į mugę pristatyti savo knygos „Pobeda 1946“. Svečias, kalbinamas kino kritikės Rasos Paukštytės, pristatys Brežnevo epochoje sukurtą filmą „Lizdas vėjyje“, Estijoje ne mažiau garsų ir kontroversišką nei Lietuvoje keliolika metų anksčiau pasirodžiusi Vytauto Žalakevičiaus drama „Niekas nenorėjo mirti“. Šis kino seansas yra vienas iš penkių, dedikuotų atkurtos valstybės 100-mečiui.

Lietuvos ir kaimyninių valstybių 100-mečiams skirtoje filmų – pasakojimai apie tokias kiekvienai tautai kertines asmenybes, kaip Lenkijai – poetė Wisława Szymborska („Parašytas gyvenimas“), Latvijai – Sibiro pragarus ištvėrusi skaudžios memuarų knygos autorė Melānija Vanaga („Melanijos kronika“), o Lietuvai ir pasauliui – prieštaringasis „kietas riešutėlis“ Algirdas Julius Greimas („Cherchez Greimas“). Čekijos Respublikos 100-mečiui skirtas filmas – Jiřío Menzelio komiška istorinė drama „Aš aptarnavau Anglijos karalių“ pagal nemirtingo čekų humoristo Bohumilo Hrabalo to paties pavadinimo romaną, – vainikuos visą šių metų Knygos kino salės programą. „Jei čia nebūtų nuosprendžio čekų charakteriui ir šelmiško pasakojimo kūlversčiuose neslypėtų požiūris į istoriją, tai nebūtų parašyta Hrabalo“, – teigia filmo režisierius, apibendrinantis komišką savo herojų – epochos permainų vėtytą ir mėtytą, nors niekada nepalūžtantį mažą žmogų su didelėmis ambicijomis.

Du kino seansai bus skirti susitikimams su nepailstančiais animacinio kino meno meistrais Lietuvoje – Valentu Aškiniu, šį kartą parengusiu nevaikišką animacinių filmų programą, ir Ilja Bereznicku, pristatysiančiu savo naujausią, žydų folkloru paremtą optimistišką filmą „Ne ožkoje laimė“.

Šių metų kino programą praturtina ir tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, Knygos kino salei parinkęs Jeano Luco Lagarce’o pjesės „Tolima šalis“ ekranizaciją pavadinimu „Tai tik pasaulio pabaiga“. Filmas pasakoja tikrą pjesės autoriaus, AIDS sergančio rašytojo, gyvenimo istoriją.

Dokumentinę juostą apie vieną populiariausių vaikų rašytojų pasaulyje – Astridą Lindgren – pasiūlė Švedijos Karalystės ambasada, o filmą „Baimės abėcėlė“, metantį aštrų žvilgsnį į Nobelio premijos laureatės – rumunų kilmės vokiečių rašytojos Hertos Müller gyvenimą, – Goethe‘s institutas Vilniuje. Smagią ir žiūrovų jau seniai pamiltą Sauliaus Šaltenio apysakos „Riešutų duona“ ekranizaciją, režisuotą Arūno Žebriūno, pristatys pats rašytojas ir leidykla „Tyto alba“, neseniai pakartotinai išleidusi apysaką.

Belieka priminti, kad Knygos kino salės seansai atviri visiems mugės lankytojams, o filmų programą, bendradarbiaudamas su užsienio šalių ambasadomis ir kultūros institutais, kaip ir kasmet, parengia Lietuvos kultūros institutas.