Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Visos naujienos

Solidžiame literatūriniame žurnale – Lietuvos šimtmečio kelią liudijantys kūriniai rusų kalba

Gruodžio pradžioje skaitytojus pasieks rusų literatūrinio žurnalo „Inostrannaja literatura“ (Užsienio literatūra) numeris, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jame – tarpukario ir šiuolaikinių autorių kūriniai, supažindinantys skaitytojus su jiems mažai žinoma Lietuvos modernaus valstybingumo pradžia, istorijos, visuomenės raidos ir dabarties jausenos įprasminimu daugiabalsėje šiuolaikinėje prozoje, eseistikoje ir poezijoje.

 „Prie šio leidinio dirbo nuostabios sudarytojos Marijos Čepaitytės suburti itin profesionalūs vertėjai, svarbią savo gyvenimo dalį paskyrę Lietuvos literatūrai. Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su jais nenutrūksta ir galime žurnalo „Inostrannaja literatura“ auditorijai kalbėti apie Lietuvos laisvos kūrybinės minties šimtmetį“, – teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Alfonso Nykos-Niliūno poeziją, Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės susirašinėjimą ir Tomo Venclovos bei Ellen Hinsey pokalbių knygos „Nelyginant šiaurė magnetą“ fragmentą išvertė poetė, vertėja ir dainininkė Anna Gerasimova, į Rusijos autorinio roko istoriją įėjusi Umkos slapyvardžiu. Petro Klimo prisiminimus apie Oskarą Milašių – slavistikos ir baltistikos mokslininkė, folkloristė, semiotikė Marija Zavjalova. Tarpukario diplomatijos temą žurnale tęsia Jurgio Baltrušaičio 1921­­–1922 m. laiškai, kuriuos išvertė jo kūrybos tyrinėtoja ir laiškų knygos sudarytoja Julija Snežko.

Jelena Kločkovskaja žurnalui pateikė dviejų novelių – Renatos Šerelytės „Vabalų kambario“ bei Lauros Sintijos Černiauskaitės „Proprosenelės“ – vertimus. Aleksandros Vasilkovos pastangomis rusiškai prakalbo Marko Zingerio novelė „Iliuzionas“, Jono Meko „Laiškų iš niekur“ ištraukos ir Giedros Radvilavičiūtės esė „Siužetą siūlau nušauti“. Didžiausią ir kartu netikėčiausią numerio kūrinį – 1938 m. parašytą Liūnės Janušytės romaną „Korektūros klaida“ – išvertė Tomas Čepaitis.

Mariaus Buroko, Giedrės Kazlauskaitės, Benedikto Januševičiaus, Aušros Kaziliūnaitės, Rimvydo Stankevičiaus eiles išvertė Georgijus Jefremovas, Vitalijus Asovskis ir Georgijus Jereminas. Danutės Kalinauskaitės „Skersvėjų namus“ – Tamara Perunova. Dalija Epšteinaitė ėmėsi Jurgio Savickio novelės „Ūkininkai“ ir Mindaugo Kvietkausko esė „Esteros žirklutės“. Tatjana Kornejeva-Maceinienė žurnalo skaitytojams išvertė Romualdo Granausko novelę „Trys vienatvės“ ir Sigito Parulskio esė „Jei griuvėsiuose skamba telefonas – neatsiliepkit“, Alla Asovskaja – Kęstučio Navako esė „Tik nesukurk man atminties“.

 Numerio sudarytoja ir specialioji redaktorė – aktyvi Lietuvos kultūros ir istorijos populiarintoja Rusijoje, vertėja, redaktorė M. Čepaitytė. Žurnale taip pat publikuojamas jos straipsnis „Pirmosios Respublikos piliečiai“, kuriame išryškinama tarpukario svarba Lietuvos gyvenime, pristatomos istorinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką formuojantis ir šiuolaikinei savimonei.

„Inostrannaja literatura“ viršelį puošia tapytojo Audriaus Gražio darbas iš ciklo „Toliai“ (2007 m.)

Renginiai Maskvoje ir Sankt Peterburge

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas žurnalo numeris bus pristatytas gruodžio 1 d. „Baltijos dienos“ metu Maskvos knygų mugėje „Non Fiction“. Pristatyme dalyvaus M. Čepaitytė, vertėja A. Gerasimova, rašytojai Marius Ivaškevičius, M. Kvietkauskas, žurnalo vyriausias redaktorius Aleksandras Livergantas. „Baltijos dienos“ renginiai prasidės bendra Latvijos, Estijos ir Lietuvos autorių diskusija „Istorija ir atmintis Baltijos šalių literatūrose“, kurioje Lietuvai atstovaus rašytojai M. Ivaškevičius ir M. Kvietkauskas. Diskusiją moderuos „Radijo Svoboda“ (Laisvės radijo) žurnalistė Jelena Fanailova.

Lietuviškojo „Inostrannaja literatura“ numerio sutiktuvės kartu su neseniai Vilniuje pristatyto Martinos Jablonskytės dokumentinio filmo „Lituanie, mano laisve“ premjera, įvyks Jurgio Baltrušaičio namuose prie LR Ambasados gruodžio 2-ąją. Tą pačią dieną knygų mugėje  dailininkė Aušra Kiudulaitė knygos „Laimė yra lapė“ sėkmės istorija dalysis su kolegomis, o gruodžio 3-iąją Rusų valstybinėje vaikų bibliotekoje susitiks su skaitytojais.

Gruodžio 3-iąją Maskvoje, Tarptautiniame memoriale rengiama mokslinė konferencija „Lietuvos atkūrimo šimtmetis: istorija ir atmintis šiuolaikinėje lietuvių kultūroje“, kurioje dalyvaus Lietuvos literatūros, vizualinių menų, kūrybinių industrijų atstovai. Konferencijos pabaigoje bus parodytas jaunosios kartos dokumentininkų sukurtas filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ (rež. Maxi Dejoie, Virginija Vareikytė ). Gruodžio 4 d. lietuviško „Inostrannaja literatura“ numerio pristatymas vyks Centrinėje viešojoje Sankt Peterburgo miesto bibliotekoje.

Žurnalas „Inostrannaja literatura“ leidžiamas nuo 1955 metų. Tai yra vienintelis Rusijos žurnalas, nuosekliai publikuojantis geriausius užsienio literatūros vertimus. Pirmasis Lietuvos literatūrai skirtas šio žurnalo numeris, kuriame publikuotus vertimus finansavo Lietuvos kultūros institutas, pasirodė 2015 m.

Vertimus žurnalui „Inostrannaja literatura“ finansavo Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programa. Žurnalo pristatymą ir Lietuvos kultūros renginių programą Maskvos knygų mugėje „Non Fiction“ organizuoja Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kultūros atašė Maskvoje Inga Vidugiryte-Pakerienė.