Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Visos naujienos

Festivalyje Normandijoje – Baltijos šalių kultūros panorama

Lapkričio 15-25 dienomis, minėdamos modernaus valstybingumo šimtmetį ir tęsdamos bendradarbiavimą, trys Baltijos valstybės pirmą kartą kartu prisistato kultūros festivalyje „Les Boréales“ Prancūzijoje. Lietuva šio festivalio garbės viešnia jau buvo 2003 ir 2013 metais.

Lietuvos kultūros institutas festivalio „Les Boréales“ lankytojus supažindins su Lietuvos klasikine bei šiuolaikine muzika, scenos menais, dizainu, kinu, fotografija, literatūra, iliustracija, kvies klausytis diskusijų. Festivalio renginiai organizuojami Kane (Caen) ir dar 30-yje kitų Normandijos regiono miestų.

Lietuviai – artimiausi prancūzams

Festivalio „Les Boréales“ meno vadovas Jérôme‘as Remy jau nuo pirmojo vizito į Vilnių ir Kauną 2002-aisiais tapo tikru Lietuvos kultūros gerbėju: „Prisiminimai apie Vilnių ir Kauną man yra labai brangūs, susitikimai su menininkais, Lietuvos fotografijos, elektroninės muzikos ir kitų menų atradimai tapo inspiracija tęsti šią pažintį iki šiol. Labai myliu Taliną ir Rygą. Bet man asmeniškai lietuviai be abejonės turi ypatingo šarmo, jų charakteris yra artimesnis prancūzams“, – atviravo festivalio vadovas.

Pasak J. Remy, „Les Boréales“ auditorija nuo 2003 m. Lietuvos prisistatymo garbės viešnios teisėmis gilina žinias apie šiuolaikinę mūsų šalies kultūrą: „Normandijos publika labai mėgsta Oskaro Koršunovo spektaklius, puikiai žino, kas yra Jonas Mekas, Antanas Sutkus, Alina Orlova. Kaip festivalio vadovas stengiuosi formuoti publikos lūkesčius, pristatyti jai ir naujų menininkų. Jau seniai žaviuosi šokėjos ir choreografės Loros Juodkaitės kūryba, manau, kad šiemet mūsų konservatorijos studentams jos meistriškumo pamokos bus labai svarbios. Taip pat tikiu, kad kompozitoriaus Vytauto Miškinio muzika, Arūno Žebriūno, Šarūno Barto ar Eglės Vertelytės filmai dar plačiau atvers duris į Lietuvos kultūrą prancūzų publikai. Labai svarbu įtraukti į festivalio programą svetur kuriančius Lietuvos menininkus – jūsų kultūra yra gyvybinga bei ryški ir anapus valstybės sienų“, – teigė „Les Boréales“ programos kūrėjas.

J. Remy tikina, kad Lietuvos kultūros pristatymai Normandijoje tęsis – pavyzdžiui, jau kitąmet planuojame O. Koršunovo spektaklio „Tartiufas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) gastrolės.

Nuo Vytauto Miškinio iki Johannos Glazos

Festivalio pradžią žymės iškilmingas koncertas „Baltijos muzika“, kurio metu Kano teatre Normandijos regiono, Rueno operos ir Rueno filharmonijos orkestrai atliks festivalio organizatorių parinktus XX a. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių – Vytauto Miškinio, Arvo Pärto, Pärto Uusbergo, Ērikso Ešenvaldso, Veijo Tormiso, Peterio Vasko – kūrinius.

Organizatoriai taip pat plačiai pristato Joną Meką – alternatyviojo kino krikštatėvį. Festivalio lankytojams parengta J. Meko kino programa ir dokumentinė Jackie Raynal juosta „Notes on Jonas Mekas“ („Užrašai apie Joną Meką“). Kano teatre „Comédie de Caen“ jau nuo spalio 12 dienos eksponuojama specialiai šiam festivaliui parengta paroda, skirta avangardinio kino kūrėjui iš Lietuvos. Baltijos valstybių kino programoje – ir daugiau lietuviškų filmų: klasika tapęs A. Žebriūno filmas „Gražuolė“, politines aktualijas liečiantis Š. Barto „Šerkšnas“ ir naujasis E. Vertelytės „Stebuklas“.

Programoje daug dėmesio skiriama Lietuvos dizainui, kurio parodą parengė ir specialiai Kunigaikščių rūmų šiuolaikinio meno erdvei „L’Artothèque“ pritaikė Lietuvos dizaino forumas. Festivalio organizatoriai pristato ir Rueno mieste kuriančio lietuvio Arturo Sargaičio kūrybą. Jo kūriniai visą festivalio laikotarpį eksponuojami pagrindinėje festivalio būstinėje, įsikūrusioje Vieux-Saint-Sauveur bažnyčioje, pradėtoje statyti XI a.

Mindaugo Kavaliausko fotografijų paroda „Kražių portretai“ bus eksponuojama iki kitų metų sausio 27 dienos. Parodos atidarymą žymės naujausio M. Kavaliausko filmo, pristatančio 1988-2018 m. Lietuvos fotografiją „Išdidžiai drovūs“ premjera Prancūzijoje. Filmą ir parodą festivalio auditorijai pristatys pats autorius.

Lietuvos literatūrai atstovaus šiais metais Prancūzijoje įvertintas Jaroslavas Melnikas, kurio romano „Tolima erdvė“ vertimas į prancūzų kalbą buvo apdovanotas kaip geriausias fantastinis kūrinys 2018 m., taip pat tapo vienu iš trijų Jeano Monnet literatūros prizo finalininku. J. Melnikas kartu su Latvijos poetu, dramaturgu Indreku Koffu ir Estijos rašytoju Tiitu Aleksejevu diskutuos, kokie literatūros žanrai geriausiai tinka skirtingoms istorijoms. Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Emilijos Pundziutės-Gallois vedama diskusija „Lietuviška kasdienybė“ lydės ir Š. Barto filmo „Šerkšnas“ peržiūrą.

Festivalio programą papildys speciali filmo „Baltiškos sielos: menas, legendos, peizažai“ (rež. Stéphane Ghez, 2017), sukurto Baltijos šalių impresionizmo parodai Orsė muziejuje, peržiūra. Ją lydės Nicolas Escach – knygos „Baltijos regionas: naujoji Hanza“ autoriaus – moderuojama diskusija „Estija, Latvija, Lietuva: ar egzistuoja baltiškas identitetas?“. Jaroslavas Melnikas taip pat pristatys savo knygą ir dalys autografus naujojoje, vos prieš dvejus metus atidarytoje Alexis de Tocqueville‘io bibliotekoje.

Lietuvišką kultūrinių renginių programą praturtins kūrybinio-akademinio bendradarbiavimo projektas, kurio metu, lapkričio 12-17 dienomis, Lora Juodkaitė Kano konservatorijos studentams ves šokio meistriškumo pamokas.

Lietuvos kultūros renginių programą festivalyje „Les Boréales“ lapkričio 24 dieną vainikuos Londone gyvenančios Johannos Glazos koncertas. Iš Lietuvos kilusios atlikėjos kūrybą prancūzų muzikos portalas „Les Inrocks“ apibūdina kaip „fantastišką ir prabangią“. Festivalyje dainininkė atliks dainas iš pirmojo albumo „Wind Sculptures“ („Vėjo skulptūros“).

„Nuoseklus Lietuvos kultūros pristatymas tarptautiniuose festivaliuose stiprina mūsų šalies ir mūsų menininkų, kuriančių ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio valstybėse, žinomumą užsienyje. Manau, kad „Les Boréales“ minimas modernaus Lietuvos valstybingumo šimtmetis sustiprins demokratiškos, inovatyvios ir kūrybiškos valstybės įvaizdį, įkvėps festivalio organizatorius ir Lietuvos menininkus puoselėti grąžų bendradarbiavimą ir ateityje“, – teigia Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Nuo 1992 m. vykstantis „Les Boréales“ festivalis tapo pagrindiniu Šiaurės šalių kultūrai skirtu renginiu Prancūzijoje, suteikiantis progą „pakeliauti“ po šiaurinius regionus – ypač garbingą vietą čia užima Skandinavijos ir Baltijos šalys bei Grenlandija su Farerų salomis. Kelis dešimtmečius Šiaurės Prancūzijoje, Normandijoje vykstantis festivalis yra svarbiausias Europoje Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrai skirtas renginys. Nuo 1999-ųjų jį organizuoja Regioninis Žemutinės Normandijos literatūros centras.

 

 

 

Lietuvos dalyvavimą festivalyje finansuoja LR kultūros ministerija, organizuoja Lietuvos kultūros institutas su Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje.