Lietuvos Kultūros Institutas
Instituto veikla, Kultūros naujienos, Susijusios naujienos, Vertimų skatinimo programa

Pranoko lūkesčius! Net 59 nauji knygų vertimai pasieks užsienio skaitytojus

Lietuvos kultūros institutas
Jono Meko knyga

Jono Meko knyga „Conversations with Filmmakers“. Severinos Venckutės nuotrauka

Lietuvos kultūros institutas 2021 metais paskyrė 135 tūkstančių eurų finansavimą 59 naujiems Lietuvos autorių knygų vertimams į užsienio kalbas. Balandžio mėnesį paremti 35 vertimai, o štai ką tik ekspertų komisija priėmė sprendimą skirti lėšų dar 24 knygų vertimams į 14 užsienio kalbų: azerų, čekų, danų, estų, japonų, korėjiečių, latvių, prancūzų, turkų, vokiečių ir kitas. Užsienio skaitytojus pasieks Kęstučio Kasparavičiaus, Jono Meko, Valdo Papievio, Kristinos Sabaliauskaitės, Tomo Venclovos, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki, Agnės Žagrakalytės ir kitų autorių kūriniai.

„Kasmet augantis vertimų skaičius yra pati tikriausia žinia pasauliui apie šalį, kurios sostinė ką tik pagerbta UNESCO literatūros miesto titulu, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. – Užsienyje leidžiami mūsų autorių vertimai yra gražaus bendradarbiavimo pavyzdžiai. Tam, kad jie atsirastų, drauge dirba rašytoja(s), Institutas, Lietuvos ir užsienio leidyklos, vertėja(s), iliustruotoja(s) ir dar visa eilė profesionalų. Visi drauge mes nuaudžiame stebuklingą kilimą, ant kurio į tolimas šalis skrenda Lietuvos kultūra“.

Aušrinė Žilinskienė

Aušrinė Žilinskienė. Monikos Požerskytės nuotrauka

Nuo 2014 m. Institutas kasmet finansuoja vis daugiau naujų vertimų. Pavyzdžiui, 2016 m. ir 2018 m. buvo paremti 41–42 nauji knygų vertimai. Tačiau jei pernai atrodė, kad lėšų skyrus net 45 vertimams, jau pasiektas rekordas, tai šių metų rezultatas pranoko lūkesčius – finansuoti 59 nauji knygų vertimai. „Dėl pandemijos šiemet nevyko dauguma tarptautinių knygų mugių, atšaukta arba atidėta dalis literatūros renginių, todėl ypatingai džiaugiamės, kad galėjome daugiau lėšų skirti knygų vertimams,“ – sako A. Žilinskienė.

Per programos gyvavimo dvidešimtmetį jau yra finansuoti 463 Lietuvos autorių knygų vertimai į 38 pasaulio kalbas. Kasmet daugėja ne tik pačių vertimų, bet ir solidžių įvertinimų, tarptautinių apdovanojimų, kuriuos pelno į užsienio kalbas išversti Lietuvos autorių kūriniai.

Nauji vertimai garsina Lietuvą Europoje ir tolimose Azijos šalyse

Senoji Europa domisi naujais Lietuvos rašytojų kūriniais. Prancūzijoje pasirodys Jaroslavo Melniko siurrealistinis detektyvas „Adata“ ir Valdo Papievio apokaliptinis romanas „Ėko“. Vokietijoje artimiausiu metu bus išleistas Inos Pukelytės romanas „Panelės iš Laisvės alėjos“ ir Lauryno Katkaus romanas „Judantys šešėliai“, kuriuos abu į vokiečių kalbą verčia Markus Roduneris.

Rusijoje pasirodys vienas iš paskutiniųjų Algirdo Juliaus Greimo darbų „Apie netobulumą“, kuriame mokslininkas apibendrina savo ankstesnius tyrinėjimus ir brėžia ateities semiotikos gaires. Serbijoje – Tomo Venclovos poezijos rinktinė. Danijoje – Inos Ežerinytės romanas paaugliams „Verksnių klubas“. O šiais metais Šv. Jeronimo premija įvertintas vertėjas Klemenas Piskas į slovėnų kalbą verčia Kristinos Gudonytės romaną jaunimui „Blogos mergaitės dienoraštis“.

Kotryna Pranckūnaitė

Kotryna Pranckūnaitė. Monikos Požerskytės nuotrauka

„Retai nutinka taip, kad užsienio leidėjai patys užsimano išleisti kažkurį lietuvių literatūros kūrinį. Tam, kad toks noras atsirastų, reikia labai kryptingų ir sutelktų Instituto, literatūros vertėjų ir Lietuvos leidyklų pastangų“, – sako Instituto Vertimų skatinimo programos vadovė Kotryna Pranckūnaitė. – Visus pandeminius metus Institutas nelėtino veiklos, o tik dar stipriau ieškojo naujų galimybių Lietuvos autorių kūriniams. Vien šiais metais sugebėjome surengti du užsienio leidyklų atstovų vizitus Lietuvoje, Vertėjų seminarą, priminti apie Lietuvos literatūrą užsienio leidėjams nuotoliniuose susitikimuose ir gyvai Frankfurto knygų mugėje“.

Po vasarą organizuoto Estijos ir Latvijos leidėjų vizito pastebimas išaugęs vertimų į estų ir latvių kalbas skaičius. Štai į estų kalbą finansuoti net 3 nauji knygų vertimai:  Birutės Jonuškaitės romanas „Maestro“, itin sėkmingai Estijoje sutikto Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ antroji dalis ir Ginos Viliūnės istorinis detektyvas „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“. Pastarąsias dvi knygas į estų kalbą verčia Tiina Kattel.

Latvijos leidyklos savo skaitytojams taip pat pristatys 2 naujas Lietuvos autorių knygas. Viena produktyviausių literatūros vertėjų Dace Meiere į latvių kalbą verčia Vitalijos Maksvytės ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą vaikams „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“ ir Ignės Zarembaitės „Juodavandeniai“, kuri išrinkta 2020-ųjų Metų knyga paaugliams.

Kaimyninėje Lenkijoje, kur darbuojasi itin didelis skaičius talentingų literatūros vertėjų, taip pat bus išleisti du nauji kūriniai: Agnės Žagrakalytės romanas „Klara“ ir Jono Meko kūrybos rinktinė.

Artėjant Jono Meko gimimo 100 metų sukakčiai, jo literatūrinė kūryba pasirodys Pietų Korėjoje, kur bus išlestas knygos „Conversations with Filmmakers“ (liet. – Pokalbiai su kino kūrėjais) vertimas ir Kinijoje, kur rengiama poezijos rinktinė „Žodžiai ir raidės“.

Į japonų kalbą Aya‘os Kimuros verčiama Salomėjos Nėries poema „Eglė žalčių karalienė“ bus ne tik išleista leidyklos „Furansundo“, bet ir sulauks sceninio pastatymo. „Tai yra bendras projektas su japonų aktore Hanasaki Tokijo. Ji ieškojo idėjos japoniško stiliaus spektakliui, kuris bus rodomas „Kaunas 2022“ renginio metu ir aš pasiūliau liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“. Man atrodo, kad Salomėjos Nėries kūrinyje yra ir lietuviškų, ir šeimos, ir meilės motyvų,“ – apie pasirinkimą versti S. Nėries poemą pasakoja vertėja.

Pasaulio vaikams siunčiam fantazijos pasaulius ir pasakojimus apie istoriją

Šiais metais Nacionalinei kultūros ir meno premijai pakartotinai pristatyto rašytojo ir dailininko Kęstučio Kasparavičiaus knygos yra tapusios viso pasaulio vaikų nuosavybe. Su K. Kasparavičiaus istorijomis auga jau antra skaitytojų karta – į 27 pasaulio kalbas išverstos rašytojo knygos nepraranda aktualumo ir yra naujai perleidžiamos. Jos pavergia vis daugiau širdžių pasiūlydamos įžengti į netikėtą, išradingą ir nepaprastai estetišką pasaulį. Ir tai liudija nenutrūkstami K. Kasparavičiaus knygų leidimai visame pasaulyje. Štai ką tik Turkijoje išleista „Dryžuota istorija“, o ją jau vejasi „Povandeninė istorija“.

Kęstutis Kasparavičius

„Šiuo metu daugiausia laiko praleidžiu namuose, todėl man labai smagu, kad mano knygos pagaliau „prasimušė“ ir į Turkiją, – sako mylimas vaikų knygų kūrėjas K. Kasparavičius. – Kai vertimų dėka knygos pradeda keliauti po tolimas šalis, atrodo, kad kartu su jomis keliauji ir pats. Tam tikra prasme, juk tai irgi kelionės. Dar tais laikais, kai buvau tik iliustruotojas ir visi gyvenom už geležinės uždangos, šitokiu būdu nemažai šalių aplankiau“.

Paklaustas, ar kurdamas galvoja, kurios šalies ar šalių vaikai skaitys jo naująją knygą, atsako, kad kurdamas apie būsimas knygų klajones nesvarsto. „Tiesą sakant, rašydamas savo istorijas ar piešdamas iliustracijas negalvoju net ir apie vaikus. Nes knygas visų pirma kuriu sau, o jeigu tiksliau – tam užsilikusiam amžinajam vaikui manyje. Turbūt tai tik laimingas atsitiktinumas, kad mano knygos patinka ir vaikams.

Kai rašau ar piešiu, tiesiog stengiuosi, kad knyga būtų kuo įdomesnė ir gražesnė. Nes, jeigu ji nepavyksta (o taip irgi nutinka), tai ji nebūna įdomi ne tik Turkijos ar Meksikos vaikams. Tokia knyga neįdomi niekam. O gera knyga beveik neabejotinai pasklinda ir plačiau po pasaulį,“ – pasaulinio populiarumo dėsnį suformuluoja K. Kasparavičius.

Kęstučio Kasparavičiaus knygos

Kęstučio Kasparavičiaus knygos: „Dryžuota istorija“ turklų kalba ir „Povandeninė istorija“ kroatų kalba.

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinio romano „Sibiro haiku“ populiarumo banga kyla aukštyn – šių metų Frankfurto knygų mugėje paskelbtas geriausia jaunimo knyga Vokietijoje, jis verčiamas į japonų ir čekų kalbas. Vertimų skatinimo programos istorijoje tai – iki šiol į daugiausiai kalbų išversta knyga. Jau finansuota net 12 jos vertimų.

Į japonų kalbą komiksą verčianti A. Kimura pasakoja, kad išleisti Japonijoje „Sibiro haiku“ buvo jos sena svajonė. „Su Lina Itagaki susipažinau 2018 metais – jos teta buvo mano dėstytoja universitete. Su Lina ir Jurga Vile ilgai svajojome išleisti „Sibiro haiku“ Japonijoje. Aš visuomet jaučiau, kad  japonų skaitytojams ši knyga tikrai patiktų“, – teigia vertėja A. Kimura.

Vis platesnį kelią pas savo skaitytojus mina Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės knyga „Akmenėlis“. Ką tik pasirodžiusi itališkai, ji jau verčiama į latvių kalbą. Legendinė Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knyga „Laimė yra lapė“ šįkart bus leidžiama Azerbaidžane, o Tomo Dirgėlos „Ketvirtadienį – knyga broliams ir sesėms“ – Turkijoje.

Vertimų skatinimo programos konkursai vyksta 2 kartus per metus. Užsienio leidėjų ir literatūros vertėjų pateiktas paraiškas svarsto ir vertina ekspertų komisija. Programą finansuoja LR kultūros ministerija.

 

2021 m. II etape finansuotų knygų vertimų sąrašas

2021 m. I etape finansuotų knygų vertimų sąrašas