Lietuvos kultūros institutas 2020-aisiais finansavo rekordinį skaičių naujų vertimų. 46-iems knygų ir 35-iems kūrinių ištraukų vertimams į užsienio kalbas šiais metais paskirstyti 135 tūkstančiai eurų – 75 tūkstančiai pavasarį ir 60 tūkstančių spalio pabaigoje.

Rudenį finansavimo sulaukė 20 knygų vertimų į estų, hebrajų, ispanų, korėjiečių, kroatų, latvių, lenkų, rusų, slovėnų, suomių, ukrainiečių ir vokiečių kalbas. Tarp jų – Dainos Opolskaitės, Sigito Parulskio, Kristinos Sabaliauskaitės, Alvydo Šlepiko romanai, Antano A. Jonyno, Mariaus Buroko poezija, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki, Monikos Vaicenavičienės knygos vaikams ir paaugliams.

„Šiais metais ne tik finansavome daugiausiai vertimų per visą Vertimų skatinimo programos istoriją, bet ir užsienio leidėjai pateikė daugiau paraiškų. Tai vertiname kaip nuoseklaus ir COVID-19 pandemijos nepertraukto darbo su literatūros vertėjais ir leidėjais rezultatą. Nors šiais metais buvo atšauktos pasaulinės knygų mugės ir stiprų smūgį patyrė svarbiausi literatūros festivaliai, Institutas ieškojo ir rado naujų, virtualių būdų užsienio leidyklas sudominti Lietuvos literatūra“, – sako Instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Alvydas Šlepikas. Monikos Požerskytės nuotr.

Užsienio leidyklos domisi įvertintais Lietuvos autorių kūriniais

Užsienio leidėjai renkasi išleisti kitose šalyse skaitytojų ir specialistų jau įvertintus Lietuvos autorių kūrinius. Netrukus ispanakalbis pasaulis atsivers Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“. Tai jau 8-asis šio romano vertimas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros institutas. Romaną į ispanų kalbą verčia Margarita Santos Cuesta, išleis leidykla „Tusquetes editores“, kurios knygų kataloguose puikuojasi Gabrielio Garcíjos Márquezo, Julio‘aus Cortázaro, Harukio Murakamio pavardės.

Viena populiariausių Estijos leidyklų „Varrak“ savo skaitytojams pristatys Kristinos Sabaliauskaitės naująjį romaną „Petro imperatorė“, kurį verčia Tiina Kattel. Lietuvos kultūros instituto finansuotas šio romano vertimas į latvių kalbą jau pirmąją savaitę tapo viena perkamiausių knygų Latvijoje.

Lietuvos autorių sėkmei yra reikšmingi tarptautiniai pripažinimai. Europos Sąjungos literatūros prizu įvertintas Dainos Opolskaitės novelių rinkinys „Dienų piramidės“ patraukė Kroatijos leidyklos „Sandorf“ dėmesį ir paskatino ieškoti vertėjos. „Dienų piramides“ išvertusi Julija Gulbinovič mano, kad D. Opolskaitės novelės tikrai bus populiarios Kroatijoje. „Pirmieji komentarai, kuriuos išgirdau iš kroatų skaitytojų, patvirtina, kad tekstai jiems pasirodė tamsoki, gotiški, šiaurietiški. Manau, kad šie epitetai gali pritraukti kaip tik tokios literatūros mėgėjus, galbūt skandinaviškos literatūros mylėtojus arba mažesnių, neįprastesnių šalių literatūra besidominčius skaitytojus, o gal tuos, kurie laukia būtent lietuvių literatūros“, – pasakoja vertėja, D. Opolskaitės kūrinius pradėjusi versti šią vasarą Instituto surengtoje Vertėjų rezidencijoje.

Lietuvos prozos gerbėjus Latvijoje pasieks Sigito Parulskio „Tamsa ir partneriai“, Ukrainoje – Dalios Staponkutės knyga „Mano mažoji Odisėja. Iš dviejų renkuosi trečią“ ir Kanadoje kuriančio Antano Šileikos šnipų romanas „Laikinai jūsų“ („Provisionally Yours“). Izraelyje bus išleista Jungtinėje Karalystėje palankiai įvertinta vieno žymiausių šiuolaikinių žydų rašytojų Grigorijaus Kanavočiaus knyga „Šėtono apžavai“. Suomijos leidykla „Kirjallisuus- ja kulttuuriyhdistys Särö ry (Särö)“ rengia specialų žurnalo numerį, skirtą Lietuvos kultūrai ir literatūrai.

Marius Burokas. Monikos Požerskytės nuotr.

Net dviejų poetų knygos pasirodys Lenkijoje

Lenkų kalba bus išleistos net dviejų Lietuvos poetų – Antano A. Jonyno ir Mariaus Buroko – poezijos knygos. Abiejų poetų eilėraščius verčia du itin patyrę Lenkijos vertėjai: M. Buroko eilėraščius – Agnieszka Emilia Rembiałkowska, A. A. Jonyno poeziją – vienas žymiausių Lenkijos vertėjų, poetas, eseistas, idėjų istorikas Adamas Pomorskis.

A.  A. Jonyno eilėraščius verčiantis A. Pomorskis žavisi poeto stiliumi ir kūrybinėmis galimybėmis. „Antanas A. Jonynas yra poetas, kuris savąja išskirtine poetine kalba apjungia moderniai santūrų ir tikriausiai labai lietuvišką mąstymo ir matymo būdą bei jauseną su giliai įsisavinta Europos, pirmiausiai vokiečių kalbos rato bei prancūziškojo modernizmo poezijos tradicija. Ta vokiškai romaniškoji tradicija buvo ir yra poetui bei gerai poeto žinomai šiuolaikinei vokiečių poezijai įkvėpimo šaltinis. Visgi Jonyno savojo stiliaus galimybės yra tokios didelės, kad pakyla aukščiau tos tradicijos. Netgi pasakyčiau, kad šiuolaikinėje Europos poezijoje nežinau kito tokio poeto, kuris turėtų tokio plataus diapazono balsą,“ – apie A. A. Jonyno poeziją kalbą vertėjas A. Pomorskis, manantis, kad Lenkijos skaitytojui A. A. Jonyno poezija bus stilistinė naujiena. „Lenkijoje dominuoja vertėjų lenkų kalbai pritaikyta pomodernistinės amerikiečių ir anglų poezijos greičiau minimalistinė nei barokizuojanti poetika. Jonynas kaip tik pataiko į tą gaidą, kuri mano manymu turi dar stipriau suskambėti Lenkijoje, kadangi nubrėžia naujas ieškojimų trajektorijas.“

Lietuvos poeziją savo skaitytojams pristatys ir Vokietijos leidykla „KLAK Verlag“. Literatūros vertėjo Markuso Rodunerio sudarytoje rinktinėje bus publikuoti Mindaugo Nastaravičiaus, Vaivos Grainytės, Linos Buividavičiūtės, Aušros Kaziliūnaitės, Nerijaus Cibulsko, Tomo Petrulio, Ramunės Brundzaitės, Ernesto Noreikos, Ievos Toleikytės, Simono Bernoto, Gretos Ambrazaitės, Lauros Kromalcaitės, Dovydo Grajausko kūriniai. Leidykla „KLAK Verlag“ jau yra išleidusi Valdo Papievio, Eugenijaus Ališankos ir Mikalojaus Vilučio kūrinių. Su šia leidykla Institutas bendradarbiauti pradėjo besiruošdamas pristatyti Lietuvą Leipcigo knygų mugėje 2017 m.

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku”

„Sibiro haiku“ užkariauja vertėjus ir pasaulį

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knyga „Sibiro haiku“ yra viena populiariausių Lietuvos autorių knygų vaikams ir jaunimui. Šįkart finansavimas skirtas net 3 vertimams vienu metu:  į estų kalbą knygą verčia Tiina Kattel, į rusų kalbą – Aleksandra Vasilkova, į ukrainiečių kalbą – Beatričė Beliavciv. Dar 6 knygos vertimus Institutas finansavo ankstesniais metais, knyga jau išleista Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Latvijoje, verčiama į rumunų kalbą.

„Sibiro haiku“ į rusų kalbą verčianti Aleksandra Vasilkova sako, kad knygą versti panoro tą pačią akimirką, kai ši pateko jai į rankas. „Aš net negaliu pasakyti, kad tai aš pasirinkau versti „Sibiro haiku“ – kai tik pradėjau žiūrėti-skaityti, iškart supratau, kad noriu versti tokia istoriją, ji yra ir reali, ir fantastiška. Tokie dažnai būna vaikų prisiminimai.“ Vertėja mano, kad Rusijoje knyga sulauks skaitytojų dėmesio. Rusijoje „nedaug kas žino apie šitą mūsų praeities dalį, todėl turėtų susidomėti. Taip pat nemanau, kad kažkas galėtų įsižeisti, juk autorės pasakoja – jeigu visai suprimityvinčiau – apie blogą valstybę ir gerus žmones,“ – mintimis apie netrukus Rusijoje pasirodysiančią „Sibiro haiku“ dalijasi jos vertėja A. Vasilkova, šį rudenį skaitantiems rusiškai pristačiusi Jurgos Ivanauskaitės romaną „Ragana ir lietus“.

Viena „Sibiro haiku“ autorių, rašytoja Jurga Vilė sako, kad kiekvienas knygos vertimas yra didelis stebuklas, tačiau naujausi vertimai į kaimyninių šalių kalbas rašytojai brangūs dėl bendrų patirčių. „Labai džiaugiuosi „Sibiro haiku“, prabilusia latviškai, nes dalinamės panašiais išgyvenimais, praeitis mus sujungia. Taip pat ir su kitais kaimynais: estais, ukrainiečiais, lenkais. Vertimas į rusų kalbą – lyg svajonės išsipildymas, didžiausias atlygis. Turint omeny, kad savo pasakojimu norėjau perteikti bendražmogišką patirtį, neskirstyti į „mes“ ir „jie“, su pagarba prisiliesti prie to sudėtingo laikotarpio ir padėkoti. Taip, kaip mano močiutė buvo dėkinga Sibire sutiktiems geriems žmonėms, padėjusiems išgyventi.“

Kitais metais Latvijos vaikus taip pat pasieks ypatinga Monikos Vaicenavičienės pažintinė knyga „Kas yra upė?“. Ukrainoje bus išleista Ignės Zarembaitės ir Gretos Liekytės sukurta slaptųjų paštininkų istorija „Emilio laiškas“, Slovėnijoje pasirodys Klemeno Pisko versta Beno Bėranto knyga vaikams „Baubaimė“. Lietuvos kultūros institutas yra finansavęs pastarosios knygos vertimą į ukrainiečių kalbą.

Lietuvišką pasaulio matymą ir apmąstymą atskleidžianti literatūra

Rusijos leidykla „Indrik Publishing“ išleis Algirdo Juliaus Greimo „Tautos atminties beieškant“, Ukrainoje netrukus pasirodys Leonido Donskio Niujorke išleistos studijos „Modernity in Crisis: A Dialogue on the Culture of Belonging“ („Modernybės krizė: dialogas apie bendrystės kultūrą“) vertimas į ukrainiečių kalbą.

Finansavimas skirtas Ramunės Marcinkevičiūtės ir Ramunės Balevičiūtės sudarytos knygos apie šiuolaikinį Lietuvos teatrą vertimui į korėjiečių kalbą.

Vertimų skatinimo programa įsteigta 2001 m. Nuo 2010 m. šią programą vykdo Lietuvos kultūros institutas. Per programos gyvavimo dvidešimtmetį yra finansuoti 397 Lietuvos autorių knygų vertimai į 35 pasaulio kalbas.