Vasario 20 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus knygų mugėje Lietuvos kultūros institutas kviečia patyrinėti Lietuvos literatūros vertimų geografiją. Į kokius pasaulio kraštus veda vertimų keliai? Kokią žinią apie Lietuvą neša poezijos, prozos, memuarų vertimai? Ar ji ilgai išlieka užsienio skaitytojų atmintyje? Literatūros atlasus „Rašytojų kampe“ vartys Instituto projektų vadovė Vakarė Leonavičienė, rašytoja Gabija Grušaitė, poetas, vertėjas Marius Burokas, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.

Lietuva, Brazilija, Malaizija, Kinija: vertimai ir prizai

Jau tapo įprasta, kad kasmet po 30-40 Lietuvos rašytojų kūrinių vertimų išleidžia Austrijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos leidyklos, o rašytojų kūriniai įvertinami tarptautiniais apdovanojimais, įtraukiami į geriausios, rekomenduojamos užsienio literatūros topus. Lietuvai pradėjus aktyviau dalyvauti pasaulinėse knygų mugėse, ėmė plėstis ir vertimų geografija. Paskutiniais metais grožinės literatūros kūriniai pradėti leisti ir tose užsienio šalyse, kuriose Lietuvos kultūros institutas nevysto aktyvių kultūrinių ryšių, kuriose – išskyrus Kiniją – Lietuva yra mažiau žinoma. „Būsima diskusija norisi pasidžiaugti ir pastebėti, kad vis tolimesnės šalys susidomi Lietuvos literatūra ir pasiryžta ją leisti. Maža to, lietuviškos knygos tose šalyse yra pastebimos ir sulaukia pripažinimo. Su vertėjais ir knygų autoriais kalbėsimės, kuo jiems įdomios Azijos, Pietų Amerikos rinkos ir kaip esame ten perskaitomi, – pasakoja V. Leonavičienė“.

Šiais metais Kinijos leidykla „New Star Publishing“ jau išleido Laimono Briedžio monografiją „Vilnius. Savas ir svetimas“, o su Vertimų skatinimo programos finansavimu šios knygos vertimą į portugalų kalba išleis Brazilijos leidykla „Editora Hedra“. Vertimų skatinimo programa prisidėjo ir prie kitų užjūrio vertimų: 2019 m. Brazilijos leidykla „.txt texto de cinema“ portugalų ir ispanų kalbomis išleido Jono Meko poeziją „Diarias 1970-1972“, o Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ – 26 Lietuvos poetų kūrinių rinktinę, 2018-aisiais – Malaizijos leidykla „Clarity Publishing“ išleido Gabijos Grušaitės romaną „Stasys Šaltoka“ („Cold East“). Už šią knygą G. Grušaitei Malaizijoje buvo įteiktas pagrindinis Penango literatūros festivalio prizas. „Lietuvos kūrėjų vertimai į kitas kalbas tarsi vis labiau įveda Lietuvą į kultūrinį pasaulio žemėlapį, nes dažnai tam tikrus miestus ar vietas pažįstame dar prieš ten nuvykdami – per meno kūrinius”, – nuomone dalijasi rašytoja Gabija Grušaitė.

Mindaugas Nastaravičius: literatūros vertimai pirmiausia yra kultūros ir skaitymo teritorija, o tik tada – tarptautiniai ryšiai

Vienas iš diskusijos dalyvių – 2016 metais Kinijoje viešėjęs ir literatūros festivalyje „Bookworms“ savo kūrybos vertimus į kinų kalbą pristatęs poetas M. Nastaravičius. Jo manymu, literatūros vertimai pirmiausia yra kultūros, skaitymo teritorija, o tik tada – tarptautiniai ryšiai. „Bet Kinijos atveju Lietuva, apskritai Europa yra įdomi ar vertinga kaip propagandos teritorija. Žinoma, pavieniams skaitytojams gal aktuali ir mūsų poezija, bet režimui rūpi ne ji. Tiksliau ji, bet ne kaip literatūra, o kaip galios įrankis. Ir mes visi tai suprantame, bet kultūrinį dialogą vis tiek mėginame kurti. Beje, festivalis, kuriame dalyvavau – tarptautinis, turėjęs tikslą šio šalies skaitytojams pristatyti viso pasaulio literatūrą, nebijojęs drąsesnių diskusijų apie Kiniją kaip grėsmę. Belieka pasakyti, kad galiausiai festivalį uždraudė“, – sako M. Nastaravičius.

Marius Burokas: poezijos vertimų antologijos – mūsų poezijos pasas

Poetas, vertėjas Marius Burokas mano, kad literatūros vertėjai yra geriausi Lietuvos atstovai, užmezgantys ir sutvirtinantys kultūrinius ryšius: „viskas labai paprasta. Literatūra, kaip ir kiti menai – universaliausia kalba, geriausiai atskleidžianti mūsų pasaulėvaizdį, savivoką, mąstymo būdą, viltis, nerimą. O kadangi esame nedidelė tauta su reta ir sunkiai išmokstama kalba, mums labai svarbūs tarpininkai – vertėjai. Per juos įvyksta didžioji dalis sklaidos, jie seka mūsų naujienas, bendradarbiauja su savo šalių leidyklomis – jie yra mūsų kultūros ambasadoriai savojoje kultūroje. Aš turbūt geriau nutuokiu apie lietuvių poezijos sklaidą pasaulyje: pastaruoju metu lietuvių poezijos antologijos tiesiog pasipylė – išėjo antologija rusų kalba, antologija ispanų kalba, antologija graikų kalba (ir dar viena ruošiama), antologija kinų kalba. Kiek žinau, ruošiamos antologijos ir kitomis kalbomis. Iš esmės šios antologijos – mūsų poezijos pasas. Ypač tai jauti nuvažiavęs į tarptautinį festivalį, knygų mugę ar pan. Jei šį pasą turi – tau atverta daugiau suvokimo durų ir susikalbėti lengviau: poezijos nepaaiškinsi ir nenupasakosi…“, – teigia M. Burokas.

Kur Lietuvos literatūra ir iliustracija bus šį pavasarį?

Šį pavasarį Lietuvos kultūros institutas šalies literatūrą pristatys Leipcigo, Londono, Bolonijos, Kijevo ir Varšuvos knygų mugėse. Kovo 12-15 dienomis Institutas kartu su Vokietijos leidyklomis pristatys 4 naujus leidimus vokiečių kalba: Valdo Papievio  romano „Odilė, arba Oro uostų vienatvės“ („Odile oder die Einsamkeit der Flughäfen“, vert. Markus Roduner, leidykla KLAK Verlag), Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ („Die Chroniken des Südviertels“, vert. Markus Roduner, leid. „Mitteldeutscher Verlag”), Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo pokalbių knygą „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ („Ein Jahrhundertleben in Litauen“, vert. Claudia Sinnich, leid. „Wallstein Verlag“), Beno Bėranto ir Vilijos Kvieskaitės „Riešutortą“ (leid. „Nüsse haben kurze Beine“, vert. Saskia Drude, leid. „Magellan Verlag“). Kovo 10-12 dienomis vykstančioje Londono knygų mugėje Lietuvos atstovai dalyvaus tarptautinėse diskusijose. Vienos jų metu knygų vaikams kūrėja Rasa Jančiauskaitė pristatys savo kūrybą, kitoje – savo kaip literatūros agento patirtimis dalysis B. Bėrantas.

Bolonijos vaikų knygų mugė šiais metais Lietuvai yra išskirtinė – kovo 30 dieną prasidedanti mugė pasipuoš dailininkės Rasos Jančiauskaitės sukurtu vizualiniu stiliumi. Lietuvos iliustruotoja Lina Itagaki ir Jurga Vilė surengs komiksų meistriškumo dirbtuves iš viso pasaulio susirenkantiems knygų kūrėjams, mugės metu taip pat vyks erdvinių knygų menininkės Elenos Selenos kūrybinės dirbtuvės.

Gegužės mėnesį Krokuvos knygų mugėje, Kijevo knygų mugėje ir literatūros festivalyje „Book Arsenal“ vyks naujausių Lietuvos rašytojų kūrinių vertimų į lenkų ir ukrainiečių kalbas pristatymai.

Sekite Lietuvos kultūros instituto naujienas!