Šiemet 32 šalių užsienio leidyklos rengs 43 naujas Lietuvos rašytojų, poetų, tyrėjų knygas. 2025 m. Lietuvos kultūros instituto (LKI) vykdomas Vertimų finansavimo konkursas paskirstė 100 000 Eur. šių ir kitų metų leidybinių projektų paraiškoms finansuoti.

25 knygos rengiamos, gavus 2025–2026 m. I etapo konkurso lėšas ir 18 – II etapo.

Su pilnu ką tik įvykusio II konkurso etapo finansuojamų knygų sąrašu galite susipažinti čia:

15 knygų suaugusiems – į 7 kalbas

Neslūgsta dėmesys Kristinos Sabaliauskaitės kūrybai – net penkios šios autorės kūrinių vertimo paraiškos antrajame konkurso etape gavo į finansavimą.  LKI jau yra finansavęs „Petro imperatorės“ vertimus į estų, latvių, nyderlandų ir prancūzų kalbas. Šį kartą lėšos paskirtos šio dvitomio vertimui į lenkų kalbą, kurio ėmėsi puiki vertėja Izabela Korybut-Daszkiewicz, išvertusi ir pirmąsias dvi „Silva rerum“ dalis. Olgos Tokarczuk, Czesławo Miłoszo, Wisławos Szymborskos ir dar daugiau nei tūkstančio autorių kūrybą leidžianti Krokuvos leidykla „Wydawnictwo Literackie“, publikavusi tris „Silva rerum“ dalis, bus ir garsaus istorinio dvitomio leidėja.

Tarptautinė „Petro imperatorės“ sėkmė padrąsino pateikti paraišką konkursui taip pat ir Albanijos leidyklą „Dituria Publishing House“, ketinančią išleisti šį romaną albanų kalba. Pirmąją dalį iš sėkmingo prancūziško vertimo į albanų kalbą išvers patyrusi vertėja Adriana Koxha.

Bus tęsiama ir „Silva rerum“ tetralogijos  leidyba baltarusių kalba. Šiame etape finansavimas paskirtas III ir IV dalies vertimams, kuriuos atlieka reikšmingiausių lietuviškų knygų šimtuko baltarusių kalba iniciatorius Siarhejus Šupa, o leidžia Čekijoje įsikūrusi baltarusių diasporos leidykla „Vesna Vaško“.

Verčiamiausių Lietuvos autorių gretose toliau išlieka Tomas Venclova – lenkiškai prabils jo naujausia poezijos knyga „Už Onos ir Bernardinų. 2016–2023 metų eilėraščiai“, kurią verčia autoriaus kūrybos tyrinėtoja ir vertėja Beata Kalęba, leidžia Lietuvos autoriams visada atvira Seinų leidykla-fondas „Fundacja Pogranicze“. Finansavimas paskirtas ir T. Venclovos įvairių metų esė rinktinės vertimui į italų kalbą. Knygą sudarė ir verčia garsiausias Italijos baltistas, lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėtojas Pietro U. Dini, leidžia daugiametė LKI partnerė – leidykla „Joker“.

Tarp dažnai verčiamų   kūrinių tebėra ir  sovietų epochos saulėlydį vaizduojantis Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ – šį kartą parama skirta jo vertimui į ispanų kalbą, kurį atlieka Lietuvoje gyvenanti kostarikietė Jordana González-Jonkus, leidžia maža, bet aktyvi Ispanijos leidykla „La Tortuga Búlgara“, 2025-ųjų pabaigoje  išleisianti Linos Buividavičiūtės poezijos knygą „Tamsieji amžiai“ (verčia Margarita Santos Cuesta) ir Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarus“ (verčia Jordana González-Jonkus), abi knygos gavo finansavimą pirmajame 2025–2026 m. projektų pirmajame etape.

Pasaulio leidėjų dėmesio toliau sulaukia Jono Meko kūryba. LKI koordinuojamos programos lėšomis jau finansuota trylika šio autoriaus knygų vertimų į vienuolika kalbų. Šiame konkurso etape teigiamo ekspertų komisijos sprendimosulaukė anglų kalba jo parašytos knygos „Conversations with film-makers“ vertimo į ukrainiečių kalbą projektas (verčia Iryna Kurhanska, leidžia „Ist Publishing“). Anksčiau finansuoti minėtos pokalbių knygos vertimai į kinų ir korėjiečių kalbas.

Finansavimas paskirtas ir dviem šiuolaikinę lietuvių moterų literatūrą reprezentuojantiems romanams – Akvilinos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodynui“ ir Europos Sąjungos literatūros premiją pelniusioms Dainos Opolskaitės „Dienų piramidėms“: pirmasis produktyvumu neprilygstamos vertėjos Dacės Meiere bus verčiamas į latvių kalbą (leidėjas Jāņa Rozes apgāds), antrasis per puikų itališką vertimą prabils albaniškai (vertėja Agim Doksani). Pastebėtina, kad leidėjas „Ombra GVG publishing house“ yra išleidęs ir daugiau žinomų lietuvių autorių kūrinių, tarp jų Jurgio Kunčino „Tūla“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas –  Marytė“, Sigito Parulskio „Tamsa ir partneriai“, Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė. Visos šios knygos buvo išverstos per kalbas tarpininkes.

Tarp penkių finansavimą gavusių vertimų į lenkų kalbą reiktų paminėti Birutės Jonuškaitės poezijos rinktinę „Esamoji. Eilėraščiai“, kurią verčia Agnieszka Emilia Rembiałkowska, išvertusi nemažai ir autorės prozinės kūrybos. Knygą leidžia leidybinę veiklą vykdantis kultūros institutas Liubline „Warsztaty Kultury w Lublinie“, tarp įvairių miesto kultūrinių ir literatūrinių renginių organizuojantis keturis didžiausius Liublino vasaros festivalius.

Atskirai minėtinos dvi mokslininkų parašytos platesnei visuomenei skirtos negrožinės knygos, kurių vertimai taip pat gavo paramą: tai Danutės Gailienės studijos „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“ vertimas į ukrainiečių kalbą, pelnęs daugiausia ekspertų komisijos balų, ir Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos istorinio tyrimo „Mažasis o: seksualumo kultūra Sovietų Lietuvoje“ vertimas į lenkų kalbą. Ypač aktualią ir savalaikę D. Gailienės knygą leidžia prestižinė Ukrainos leidykla „The Old Lion Publishing House“, verčia Ukrainos mokslų akademijos vyresnioji mokslinė bendradarbė dr. Aušrelė Taranenko, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.V. Klumbio ir T. Vaisetos knygą į lenkų kalbą verčia patyrusi akademinės literatūros vertėja, istorikė, Krokuvos Jogailos universiteto dėstytoja Katarzyna Korzeniewska-Wołek, už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus apdovanota Lietuvos Švietimo ir mokslo premija. Ją išleis Krokuvos leidykla „Księgarnia Akademicka“.

Paskutinė, bet ne mažiau svarbi grožinių knygų sąraše Romualdo Granausko knyga „Kai reikės nebebūti“, kurios vertimui į ispanų kalbą taip pat buvo skirtas finansavimas. Knygą verčia ilgametė Vilniaus universiteto dėstytoja, docentė, vertėja Carmen Caro Dugo, leidžia Báltica Editorial, Madrido leidykla, publikuojanti daugiausia Vidurio ir Rytų Europos literatūrą.

Knygos vaikams – į Italiją, Serbiją ir Estiją

II 2025 m. konkurso etapą vainikuoja vaikiškų knygų projektai.. Daugiausia ekspertų komisijos balų surinko Vytenės Muschick, Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki paveikslėlių knyga „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“, pasakojanti tragišką Albanijos mokslininkės, povandeninio pasaulio tyrinėtojos, gamtos muziejaus įkūrėjos Sabihos Kasimati gyvenimo istoriją. Italijoje ją publikuos „Mergaitę su šautuvu“ išleidusi leidykla Lavieri (Ipermedium Comunicazione e Servizi), o į italų kalbą verčia Italijoje gyvenanti vertėja Toma Gudelytė. Serbiškai vertėjos Vaidos Divjaković pastangomis prabils Kęstučio Kasparavičiaus „Trumpos istorijos. Apie gyvūnus“, knygą išleis leidykla „Laguna doo“, o estiškai – Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“, kurią išleis Estijos leidykla „Päike ja Pilv“, o išvers Tartu universiteto dėstytoja, lietuvių literatūros tyrinėtoja, populiarintoja, vertėja Tiina Kattel.

Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Per šį laikotarpį finansuota apie 700  knygų vertimai į virš 40 pasaulio kalbų.  Paremti vertimai: