Lietuvos Kultūros Institutas
Instituto veikla, Kultūros naujienos, Susijusios naujienos, Vertimų skatinimo programa

Čekijos vertėjai ir knygų leidėjai pakviesti atkreipti dėmesį į lietuvių, latvių ir estų šiuolaikinę literatūrą

Lietuvos kultūros institutas

Organizatorių archyvo nuotr.

Siekdamos paskatinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos autorių kūrinių vertimą į čekų kalbą ir jų leidybą Čekijoje, trijų Baltijos šalių ambasados gruodžio 6 d. Čekijos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje knygų leidėjams ir literatūros vertėjams surengė seminarą „Reading the Baltics in Czech“.

Lietuvos siūlomas paskatas pristatė ir apie paramos leidėjams programas papasakojo Lietuvos kultūros instituto literatūros sklaidos projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė. Pasak Kotrynos, leidėjų ir vertėjų auditorija labai domėjosi Instituto Vertimų skatinimo programa, tad bendradarbiavimo perspektyvos – akivaizdžios: „Ypač smagu sutikti Baltistikos studentus, kurie puikiai šneka lietuviškai ir nori mėginti versti lietuvių literatūrą”, – pastebėjo projektų vadovė.

Seminare pranešimus taip pat skaitė Latvijos literatūros agentas ir vertėjas Jayde’as Willas (Latvijos literatūros platforma), Estijos literatūros centro Užsienio reikalų vedėja Kerti Tergem bei Estijos vaikų literatūros centro atstovė Ulla Saar.

Čekijos leidėjų požiūrį ir darbo su mažųjų šalių literatūra specifiką pristatė vienos iš didžiausių Čekijos grožinės literatūros leidyklų „Paseka“ vertimų redaktorė Lucie Fialová.

„Per pastaruosius 100 metų į čekų kalbą išversta ir išleista apie 60 lietuvių autorių knygų, statistiškai – po knygą kas dvejus metus. Tačiau dauguma vertimų atlikti dar sovietmečiu, tad esame labai suinteresuoti, kad Čekijos skaitytojus pasiektų ir šiuolaikinės lietuvių literatūros kūriniai“, – gausiai susirinkusiems seminaro dalyviams sakė Lietuvos ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša.

Jis pasidžiaugė, kad pastaruoju metu padėtis sparčiai keičiasi: vien 2022-2023 m. čekiškai išleistos trys Lietuvos autorių knygos: Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“ (finansavo Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programa), Undinės Radzevičiūtės „Žuvys ir drakonai“ bei Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansas“.

Brno Masaryko universiteto Baltistikos katedros vadovas doc. Vaidas Šeferis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros institutų atstovus ragino į įvairias šalies pažinimo bei kultūrinių rezidencijų programas aktyviau kviesti ne tik profesionalus, bet ir Baltijos šalių kalbas studijuoti pasirinkusius jaunuolius ir taip auginti būsimąją vertėjų kartą.

Specializuoto seminaro vertėjams ir leidėjams idėja gimė dar 2022 metais, kuomet trijų šalių ambasados, minėdamos diplomatinių santykių su Čekija šimtmetį, Čekijos nacionalinėje bibliotekoje pristatė parodą „Baltijos šalių literatūros šimtmetis“. Joje pristatytos Čekijoje 1922-2022 metais išleistos lietuvių, latvių ir estų autorių knygos.