Baltijos šalys jau trečius metus drauge prisistatė tarptautinėje Londono knygų mugėje. Kovo 14-16 dienomis vykstančiame didžiuliame leidybos profesionalų iš viso pasaulio susibūrime Lietuva, Latvija ir Estija toliau vystė trišalio dalyvavimo modelį, kuriuo rėmėsi 2018 m. Londone atstovaudamos savo literatūrai kaip šalys-viešnios.

Lietuvos prisistatymą Londono knygų mugėje koordinuoja Lietuvos kultūros institutas.

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, 2018-ieji yra svarbus mūsų literatūros sklaidos riboženklis, tačiau jokiu būdu nėra finišas: „Jau ne vienus metus vyksta nuoseklus darbas, siekiant atverti kelius Lietuvos literatūrai į britų knygų rinką: rengiame Jungtinės Karalystės leidėjų ir kitų literatūros specialistų vizitus į Lietuvą, per kuriuos suteikiame jiems galimybę tiesiogiai bendrauti su autoriais, lietuvių leidėjais ir redaktoriais, taip pat finansuojame kūrinių vertimus. Į šių metų Vilniaus knygų mugę atvežėme didelę suaugusiųjų ir vaikų literatūros leidėjų grupę, taip pat pakvietėme Britų tarybos literatūros programos direktorę, Londono knygų mugės valdybos narę Cortiną Butler. Tiesioginis bendravimas su mūsų literatais visada palieka puikų įspūdį, tikimės, kad šie susitikimai virs bendrais projektais ir knygomis 2018-aisiais ir ateityje”, – teigė A. Žilinskienė.

Nuspalvinti Lietuvos vaizdą

Duodama interviu LRT radijo laidai „Ryto allegro“, C. Butler pabrėžė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena didžiulė ir britams ekonomiškai labai svarbi lietuvių bendruomenė. „Deja, tačiau apie lietuvius kaip ir apie kitas Didžiojoje Britanijoje gyvenančias tautines mažumas mes žinome ne tiek, kiek turėtume./ …/ Dėl to nepaprastai džiaugiamės ateinančių metų Londono knygų mugės programa, kurioje daug dėmesio bus skiriama Baltijos šalims. Tai padės plėsti ir įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti britų įsivaizdavimą apie Lietuvą, pristatyti jūsų kultūrą taip, kad ją būtų galima prisiminti“, – teigė C. Butler.

„Rasti plyšelį sausakimšoje Anglijos knygų rinkoje yra nelengva užduotis. Tačiau mes esame pasirengę padėti. /…/ Naujausiais duomenimis verstinė literatūra sudaro apie 3,5 procentų visos Didžiosios Britanijos knygų leidybos. Lyginant su jūsų rinka tai yra tikrai nedaug, tačiau, turint omeny knygų pasiūlą Anglijoje, skaičius susidaro ne toks jau mažas. O parduodama tokių knygų dar daugiau – praėjusiais metais šis skaičius siekė 7 proc., tad šansų jūsų literatūra tikrai turi“, – tikino C. Butler.

Siekdamas suaktyvinti literatūros vertimus į anglų kalbą ir į procesą įtraukti daugiau vertėjų, šią vasarą Lietuvos kultūros institutas kartu su Britų literatūros vertimų centru ir Norvičo rašytojų centru organizuoja vertėjų iš lietuvių į anglų kalbą dirbtuves Norviče ir finansuoja penkių perspektyviausių vertėjų dalyvavimą.

Literatūros tapatybė, vaikų autoriai ir naujosios poetų kartos eksperimentai

Lietuva į Londono knygų mugę susirenkantiems leidybos profesionalams nacionaliniame stende pristatė Lietuvos autorių grožinės literatūros, poezijos leidinius, vertimus, knygas vaikams, humanistiką, laisvalaikio literatūrą, meno leidinius ir t. t. Šiemet pirmą kartą Lietuvos vardas skambės ir mugės apdovanojimuose: vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pretenduoja tapti geriausia 2016 m. mokymosi priemone.

Tiek mugėje, tiek įvairiose Londono erdvėse Baltijos šalys organizavo įvairių diskusijų, seminarų, skaitymų programą. Trys renginiai yra skirti Lietuvos literatūrai: kovo 14 d. knygų mugėje vyko diskusija apie literatūros tapatybę pasaulyje. Ar gimtoji kalba vis dar svarbi šiuolaikiniam rašytojui? Kas iš tiesų apibrėžia literatūros tapatybę? Diskusijoje dalyvavo Londone gyvenanti bestselerių autorė Kristina Sabaliauskaitė, Vankuveryje (Kanada) įsikūręs rašytojas Laimonas Briedis ir Madride (Ispanija) reziduojantis amerikiečių rašytojas ir vertėjas Lawrence‘as Schimelis. Diskusiją moderavo rašytojas ir Norvičo rašytojų centro programų vadovas Jonathanas Morley‘us.

Kovo 15-ąją mugėje žymus lietuvių iliustruotojas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius su estų ir latvių kolegėmis Piret Raud ir Rūta Briede diskutavo seminare „Pasakojimas ir iliustracija: kaip sukurti unikalias knygas vaikams“. Tos pačios dienos vakarą Londono literatūros ir laisvo žodžio centre „Free Word“ prisistatė naujoji Lietuvos literatūros karta: poetė, dramaturgė ir performansų atlikėja Gabrielė Labanauskaitė–Diena, poezijos „slemo“ žvaigždė Žygimantas Kudirka ir jų kolega, britų eksperimentuotojas ir poezijos kuratorius SJ Fowleris. Šį renginį Lietuvos kultūros institutas rengia bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Juste Kostikovaite.

46-uosius metus skaičiuojanti Londono knygų mugė skirta knygų, medijų, vaizdo ir garso produkcijos leidybos, autorių teisių, platinimo ir kt. su šia industrija susijusiems profesionalams iš viso pasaulio. Ši dalykinių kontaktų ir derybų erdvė pasižymi stipria seminarų, konferencijų, diskusijų programa. Į mugę kasmet susirenka virš 25 tūkst. dalyvių iš 120 šalių.

Besibaigiant mugei, Baltijos šalys perimė simbolinę vadinamojo „Market Focus“ estafetę iš Lenkijos, kuri išskirtinę teisę pristatyti savo šalies leidybos rinką turi šiemet.

Projekto galerija: