Dvidešimt šeši – tiek Lietuvos poetų pristatoma pirmojoje Kinijos leidyklos „Guangdong Flower City Publishing House“ išleistoje šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologijoje. Prieš ketverius metus Lietuvos kultūros instituto anglų kalba išleistą poezijos rinktinę „How the Earth Carries Us. New Lithuanian Poets“ (Kaip mus žemė nešioja. Naujieji Lietuvos poetai) į kinų kalbą išvertė kinų poetas, vertėjas Wangas Yuanyangas.

Mariaus Buroko sudarytoje antologijoje pristatomi po 1970-ųjų gimę ir mūsų šalies literatūroje jau įsitvirtinę autoriai, nebepakliūvantys į sovietinės sistemos rašymo tradiciją. Tai laisvoji karta, ieškanti savų būdų kalbėti eilėmis bei svarstanti apie poezijos reikšmingumą šiandieninėje visuomenėje.

Kinų kalba išleistoje antologijoje publikuojami dvidešimt šešių poetų kūriniai: Neringos Abrutytės, Arno Ališausko, Gintaro Bleizgio, Ramunės Brundzaitės, Mariaus Buroko, Tomo S. Butkaus, Ilzės Butkutės, Vyto Dekšnio, Manto Gimžausko, Dainiaus Gintalo, Benedikto Januševičiaus*, Lauryno Katkaus, Aušros Kaziliūnaitės, Giedrės Kazlauskaitės, Rimanto Kmitos, Mindaugo Nastaravičiaus, Gyčio Norvilo, Donato Petrošiaus, Rimvydo Stankevičiaus, Vytauto Stankaus, Antano Šimkaus, Dariaus Šimonio, Indrės Valantinaitės, Artūro Valionio, Mindaugo Valiuko, Agnės Žagrakalytės.

Vertimų skatinimo programa – kultūros teleskopas

„Vertimų skatinimo programa, kurios lėšomis finansuotas ir šis įspūdingas vertimas į kinų kalbą, tarnauja ne tik kaip finansinis instrumentas, ji yra ir kultūrinis teleskopas, sufokusuojantis skaitytojų žvilgsnį į jiems iki tol nepažintą ar mažai pažintą Lietuvos literatūrą. Nuo 2001 m. vykdomos programos dėka pasaulį jau išvydo beveik 400 Lietuvos autorių kūrinių vertimų į 30 užsienio kalbų. Iki šiol į kinų kalbą buvo verstos tik knygos vaikams , todėl pirmoji poezijos rinktinė šia kalba yra didelis įvykis, kurį sumanė ir prie kurio įgyvendinimo labai daug prisidėjo anksčiau kultūros atašė pareigas Kinijoje ėjusi Agnė Biliūnaitė“, – pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Literatūros vertimai dažniausiai tampa pirma galimybe pažvelgti į kitą kultūrą, pažinti jos žmonių mentalitetą. „Šiuolaikinė poezija – tai universali kalba, ją skaitydamas gali daug geriau ir giliau pažinti kultūrą ir mąstymą. Manau, tam ši antologija ir reikalinga – ji supažindins dvi šalis, padės suprasti mūsų mintis ir literatūrą“, – apie poezijos vertimų reikšmę svarsto poezijos antologijos sudarytojas, poetas Marius Burokas.

Lietuvos poeziją išvertė tituluotų poetų vertėjas

Į kinų kalbą Lietuvos šiuolaikinę poeziją išvertė kinų poetas ir vertėjas Wangas Yuanyangas. Jo pastangomis kinų kalba prabilo ne vienas Nobelio ir Pulitzerio premijomis, T.S. Elioto apdovanojimu įvertintas pasaulio poetas. Kinijoje pasirodžiusios Wango Yuanyango išverstos JAV poetų Williamo Faulknerio, Roberto Hasso, Sylvia‘os Plath, Tracy‘ės Smith, Sharon Olds rinktinės yra įvertintos kaip vienos iš geriausių šioje šalyje išleistų verstinių knygų.

Lietuvos poetų kūriniai į kinų kalbą buvo verčiami iš anglų kalbos. „Literatūros vertimai per tarpinę kalbą nėra retenybė. Tai įprasta pasaulinė praktika, kuri taikoma tuomet, kai nėra profesionalių literatūros vertėjų iš reikiamos kalbos, – aiškina A. Žilinskienė. – Be abejo, visuomet siekiame, kad Lietuvos literatūros kūriniai būtų verčiami tiesiogiai iš originalo kalbos, tačiau ne visada tai įmanoma. Nusprendus finansuoti literatūros vertimą per tarpinę kalbą, yra dar atidžiau ir reikliau vertinamos vertėjo kompetencija ir leidyklos motyvacija“.

Didžiąją dalį antologijos eilėraščių į anglų kalbą išvertęs ir kitų vertėjų vertimus redagavęs Rimas Uzgiris, paklaustas, ar išversta poezija vis dar yra ta pati poezija, kurią sukūrė jos autorius, pasidalijo nuomone, „kad vertimai yra poeto ir vertėjo kartu sutverti kūdikiai – grynai vien tik mentaline prasme, kaip kad Atėnė, kuri gimė iš Dzeuso kaktos, – sako R. Uzgiris ir pajuokauja, kad pats tikrai nesijaučia Dzeusu. – Vieni kūdikiai būna labiau panašūs į poetą, o kiti – į vertėją. Tai visiškai priklauso nuo paties eilėraščio ir kaip jis pasiduoda vertimui“.

Kultūriniai leidybos skirtumai

Neretai į užsienio kalbas verčiami autoriai susiduria su jautriomis dilemomis, kuomet atsižvelgiant į leidyklos redaktorių siūlymus knygos yra pritaikomos pagal konkrečios šalies kultūrines tradicijas, skaitytojų įpročius. Pavyzdžiui, 6 kalbomis Alvydo Šlepiko romanas išleistas pavadinimu „Mano vardas – Marytė“, tačiau Didžiojoje Britanijoje jam buvo suteikta nauja tapatybė – „In the Shadow of Wolves“ (Vilkų šešėlyje), Dalios Grinkevičiūtės memuarai skirtingose šalyse taip pat žinomi skirtingais pavadinimais: Vokietijoje – „Aber der Himmel – grandios“ (Tačiau dangus – didingas), Prancūzijoje – „Prisonnière de l’île glacée de Trofimovsk“ (Ledinės Trofimovsko salos kaliniai), Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlandų Karalystėje – „Shadows on the Tundra“ (Šešėliai tundroje) ir tik lenkiškas vertimas išlaikė originalų lietuviško leidimo pavadinimą „Lietuviai prie Laptevų jūros“ („Litwini nad Morzem Łaptiewów“). O štai garsioji Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knyga „Laimė yra lapė“ anglakalbiams pažįstama kaip „The Fox on the Swing“ (Besisupanti lapė) ir visai kitu viršeliu nei lietuviškasis leidimas.

„Bendradarbiaujant su užsienio leidyklomis sužinome apie įvairias kultūrines leidybos tradicijas. Pavyzdžiui, išvydę kinų kalba pasirodžiusios rinktinės viršelio maketą net teiravomės leidyklos, ar ši netyčia nesuklydo – viršelyje lotyniškomis raidėmis įrašyta vienintelė Arno Ališausko pavardė, todėl buvome sunerimę, ar leidyklos redaktoriai nesupainiojo poeto A. Ališausko ir visos rinktinės sudarytojo M. Buroko, – pasakoja A. Žilinskienė. – Leidėjas mus patikino, kad tikrai nepadarė klaidos ir paaiškino, kad Kinijoje yra tokia tradicija – leidžiant kūrinių rinktines ant knygos viršelio yra nurodomas pirmasis rinktinės autorius. Taigi, mūsų poezijos rinktinės kiniškame viršelyje įrašyta, kad tai yra lietuviškos poezijos rinkinys, o prie A. Ališausko pavardės nurodyta, kad pristatomi ir kiti autoriai“.

Mažais žingsniais į pirmą vertimą

Pirmuosius Lietuvos kultūros instituto ir kultūros atašė pareigas ėjusios A. Biliūnaitės palydėtus žingsnius Lietuvos literatūra Kinijoje žengė dar 2016 metais – tarptautiniame literatūros festivalyje „Bookworms“ dalyvavo rašytoja Undinė Radzevičiūtė ir poetas Mindaugas Nastaravičius, knygų mugėse ir specialiuose knygų pristatymo renginiuose dalyvavo knygų vaikams autorius Kęstutis Kasparavičius. Literatūros festivalyje „Bookworms“ savo kūrybą pristatęs poetas M. Nastaravičius prisimena daugiausia klausimų sulaukęs ne apie pačią poeziją, o apie jos kontekstus. „Šiek tiek sutrikau išgirdęs, kad mane pristato kaip poetą iš Europos. Juk netrukus atsistosiu ir skaitysiu eilėraštį apie provinciją, tarkim, metalų ir grybų supirkimą. Tai kaip jie įsivaizduos tą Europą? Bet dialogas įvyko – publika klausinėjo apie Lietuvą, jos miestus ir pakraščius, apie Sabonį ir Kazlauską. Tokia turbūt ir yra poezijos vertimų prasmė – leisti žmonėms įsitikinti, kad metalai ir grybai superkami visur, ne tik Kinijoje“, – sako M. Nastaravičius.

Bus daugiau

Šiuolaikinės Lietuvos poezijos rinktinė – pirmasis solidus vertimas į kinų kalbą. Netrukus kinų kalba turi pasirodyti ir kultūros geografo Laimono Briedžio knyga „Vilnius: City of Strangers“ („Vilnius. Savas ir svetimas“). Įvairiaspalviame Europos žemėlapyje įrašytą Vilniaus miesto biografiją ketina išleisti Kinijos leidykla „China International Publishing Group“. Su Kinijos leidėjais toliau sėkmingai bendradarbiauja K. Kasparavičius, šioje šalyje jau išleidęs keletą visame pasaulyje populiarių knygų vaikams. Kinų kalba netrukus taip pat turi pasirodyti „Laimė yra lapė“ (leid. „Beijing Qianqiu Zhiye Publishing“) ir Monikos Vaicenavičienės knyga „Kas yra upė“ (leid. „Beijing Cheerful Century Company“ ir „Taiwan Mac Educational Company“). Lietuvos leidyklos ir pačios aktyviai sudaro sėkmingus sandėrius su Kinijos partneriais, aktyviai veikia naujasis kultūros atašė Kinijoje Tomas Ivanauskas.

* Informuojame, kad Benedikto Januševičiaus eilėraščiai į kinišką rinktinės leidimą pateko dėl komunikacijos klaidų tarp šio leidybinio projekto dalyvių. Lietuvos kultūros institutas atsiprašo Benedikto Januševičiaus už netyčinį jo politinių įsitikinimų nepaisymą. Tuo pačiu pažymime, kad Lietuvos kultūros institutas susiklosčiusią situaciją vertina itin rimtai ir jautriai, nes visuomet siekia – ir to sieks ateityje – užtikrinti autorių teises, dėti pastangas, kad jas gerbtų įgyvendinamų projektų ir kultūrinių iniciatyvų partneriai.