Metų pabaigoje, pasirašę paskutines sutartis su užsienio leidyklomis, galime gana tiksliai nusakyti, kokios Lietuvos rašytojų knygos 2019 ir 2020 metais bus išverstos ir išleistos užsienyje. Skaičiai ir užsienio leidėjų pasirinkimai išties džiugina, o tuo pačiu atspindi ir per paskutiniuosius porą metų nuveiktus literatūros sklaidos darbus: nuolatos atnaujinamas rekomendacijas, suorganizuotus užsienio leidėjų vizitus, nuoseklų dalyvavimą užsienio knygų mugėse, vertėjų ugdymą – rengiamus seminarus, dirbtuves ir rezidencijas. Tuo tarpu vertėjų simpatijas Lietuvos literatūrai galima perskaitytų jų teikiamose paraiškose dėl kūrinių ištraukų vertimų. Nuo šių ištraukų, kurias vertėjai vėliau publikuoja periodiniuose leidiniuose arba pristato pasirinktiems savo šalių leidėjams tiesiogiai, prasideda dalies būsimų knygų kelias į užsienio knygynus. Na, ir žinoma, kūrinių ištraukų vertimai leidžia spėti ateities vertimų tendencijas, kurias aptarsime antrojoje šios apžvalgos dalyje.

Knygų vertimai

2018 m. užsienio šalių leidėjai Lietuvos kultūros institutui atskleidė savo planus ir pateikė 55 paraiškas dėl naujų Lietuvos autorių grožinės ir humanitarinės literatūros knygų vertimų. Įvertinus leidyklų motyvaciją, jų pasirinktų vertėjų profesionalumą ir patirtį, o taip pat pageidaujamų išleisti kūrinių vertę ir jų aktualumą Lietuvos literatūros ir kultūros sklaidai konkrečiose užsienio šalyse, 89 tūkstančių eurų finansavimas buvo paskirstytas 41 knygos vertimams į 18 užsienio kalbų: albanų (2), baltarusių (1), ispanų (1), italų (4), hebrajų (1), anglų (7), kinų (1), kroatų (2), latvių (1), lenkų (3), makedonų (1), olandų (2), portugalų (1), prancūzų (1), rusų (4), slovėnų (2), ukrainiečių (2), vokiečių (5). Palyginus, 2017 m. buvo finansuoti 33 knygų vertimai į 14 kalbų, o 2016 m. – 39 knygų vertimai į 11 kalbų. Pažymėtina, kad 2018 m. ne tik išaugo verčiamų knygų kiekis, bet ir kalbų, į kurias verčiama Lietuvos literatūra, skaičius – finansavimas pirmą kartą suteiktas literatūros vertimams į kinų bei portugalų kalbas ir po 7-erių metų pertraukos – vertimui į hebrajų kalbą.

Daugiausiai šiais metais paremta literatūros vertimų į anglų (7), vokiečių (5), italų (4), rusų (4) ir lenkų (3) kalbas. Vertimai į anglų kalba buvo gausūs ir 2017 bei 2016 metais, kuomet buvo sudaryta po 6 sutartis su užsienio leidyklomis dėl vertimų finansavimo. 2016 m. didžiausia dalis sutarčių daryta dėl vertimų į vokiečių kalbą (17). Šis vertimų į anglų ir vokiečių kalbas renesansas sietinas su kryptingu pasirengimu pristatyti Lietuvą tarptautinėse knygų mugėse Londone (2018 m.) ir Leipcige (2017 m.). Nuoseklus Lietuvos dalyvavimas Kijeve ir Lvove vykstančiose knygų mugėse subrandino daug iniciatyvų versti Lietuvos autorių kūrinius į ukrainiečių kalbą (2017 m. sudarytos 4, 2016 m. – 6 sutartys). Lietuvos literatūra nuolatos domisi Italijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos leidėjai, kasmet pateikiantys po 3-4 paraiškas knygų vertimams.

Didžioji dalis (apie 85 proc.) visų vertimo sutarčių kasmet sudaroma dėl grožinės literatūros, o likusioji dalis – dėl humanitarinių ir Lietuvos kultūrai svarbių tekstų vertimų. 2018 m. ši tendencija išliko stabili – finansuota 16 prozos, 8 poezijos, 7 vaikų literatūros, 6 memuarų bei publicistikos kūrinių vertimai ir 4 humanitarinės literatūros vertimai.

Proza

Žvelgiant į finansuotus grožinės literatūros vertimus, matyti, kad ir 2018 m. daugiausia paremta šiuolaikinių prozos kūrinių vertimų, o taip pat literatūros klasikos ir poezijos vertimų. Neslūgsta dėmesys Undinės Radzevičiūtės kūrybai – romaną „Žuvys ir drakonai“ planuojama išleisti ispanų kalba, o „Kraujo mėlyno“ sulauks skaitantieji latviškai ir vokiškai. Pernai metais buvo finansuoti romano „Žuvys ir drakonai“ vertimai į bulgarų, latvių ir vengrų kalbas, 2016 m. – į anglų ir vokiečių. Užsienio leidėjai susidomėjo ir vienu iš kūrybiškiausių Lietuvos romanų – finansavimas suteiktas net dviem Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ vertimams į vokiečių ir ukrainiečių kalbas. Karo ir pokario istoriją pasakojantis Sauliaus Šaltenio romanas „Žydų karalaitės dienoraštis“ taip pat paraleliai verčiamas į anglų ir italų kalbas. Finansavimas suteiktas Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ II-osios dalies vertimui į lenkų kalbą; 2016-aisiais buvo finansuotas pirmosios dalies vertimas, o 2017-aisiais – „Silva rerum IV“ vertimas į latvių kalbą. Į anglų kalbą išverstas Gabijos Grušaitės romanas „Stasys Šaltoka“ (išleistas Malaizijoje) ir Jaroslavo Melniko „Rojalio kambarys“, o Makedonijos skaitytojai netrukus sulauks Grigorijaus Kanovičiaus „Šėtono apžavų“.

Finansavimas 2018 m. suteiktas Lietuvos literatūros klasikos vertimams: į olandų kalbą verčiami Kristijono Donelaičio „Metai“, į vokiečių – Ievos Simonaitytės „Vilius Karalius“, į anglų – Ričardo Gavelio „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“.

Nemažėja susidomėjimas Dalios Staponkutės esė rinktine „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“ ir Giedros Radvilavičiūtės esė rinktine „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ – pirmoji verčiama į rusų kalbą, o antrąją netrukus galės skaityti italai.

Memuarai ir publicistika

Itin sėkmingai Vokietijoje sutikti Dalios Grinkevičiūtės memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ 2018 m. pradėti versti į olandų ir lenkų kalbas. 2017 metais finansuotas šios knygos vertimas į anglų, o 2016 m. – į prancūzų kalbas. Albanijos skaitytojai susipažins su Tomo Venclovos „Vilniumi“, Jono Meko „Dienoraščiai“ prabils portugališkai; į hebrajų kalbą verčiami Yevsey Tseytlin „Ilgi pašnekesiai laukiant laimingos mirties. Iš tų metų dienoraščių“, į vokiečių – Marko Petuchausko „Santarvės kaina“.

Vaikų literatūra

2018 m. Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuoti du Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygos „Sibiro haiku“ vertimai į prancūzų ir italų kalbas, du Gendručio Morkūno knygos „Blusyno pasakojimai“ vertimai į slovėnų ir kroatų kalbas; taip pat dviejų Kęstučio Kasparavičiaus knygų „Sodininkas Florencijus“ (į slovėnų kalba) ir „Tinginių šalis“ (į kroatų kalba) vertimai. Į vokiečių kalbą artimiausiu metu bus išverstas ir Beno Bėranto „Riešutortas“. Pastebėtina, kad K. Kasparavičius išlieka vienu dažniausiai verčiamu autoriumi – jo kūriniai vaikams į užsienio kalbas verčiami kasmet: 2017 m. buvo finansuoti 2 knygų, o 2016 m. – net 5 knygų vertimai.

Poezija

Šiais metais finansuoti poezijos vertimai bus leidžiami tiek atskiromis poetų knygomis, tiek pasirodys įvairiose rinktinėse. Albanijoje netrukus išeis Tomo Venclovos poezijos rinktinė „Žiemos dialogas“, Lenkijoje – Gintaro Bleizgio „Jonas Krikštytojas“, Baltarusijoje – Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinktinė. Tuo tarpu Mariaus Buroko poezijos rinktinės jau spėjo pasirodyti anglų ir ukrainiečių kalbomis. Anglų kalba pavasarį išleista ir Aušros Kaziliūnaitės knyga „Mėnulis yra tabletė“. Šiais metais finansuoti pirmieji vertimai į kinų kalbą – 2019 m. penktadalis pasaulio gyventojų Lietuvos kultūros instituto išleistą jaunųjų poetų eilėraščių rinktinę „How the Earth Carries Us“ galės skaityti savo gimtąja kalba. Nauji lietuvių poezijos vertimai publikuoti ir Rusijoje leidžiamo almanacho „Inostrannaya literatura“ numeryje, skirtame pažymėti Lietuvos valstybingumo šimtmetį.

Humanitarinė literatūra

Lietuvoje kuriama humanitarine literatūra daugiausia domisi ir ją leidžia Rusijoje veikiančios leidyklos. Pavyzdžiui, 2018 m. finansuoti dviejų knygų vertimai į rusų kalbą: Laimono Briedžio „Vilnius. Savas ir svetimas“ ir Leonido Donskio, Zygmunto Baumano „Takusis blogis“. Į anglų kalbą verčiama Linos Būgienės knyga „Pasakojantis žmogus: lietuvių folklorinė tradicija šiandien“, į italų – Dainoros Pociūtės monografija „Nematomos tikrovės šviesa“, skirta Reformacijos istorijai Lietuvoje.

Ateities prognozės: kūrinių ištraukų vertimai

Kokią Lietuvos literatūros sklaidos geografiją pranašauja su vertėjais sudarytos sutartys kūrinių ištraukoms versti? Iš 23 sudarytų sutarčių net 6 skirtos bandomiesiems vertimams į vokiečių ir net 5 į anglų kalbas. O taip pat 3 į italų, po 2 į lenkų ir ukrainiečių, po vieną į latvių, olandų, suomių, švedų, rusų kalbas.

Galime tikėtis, kad 2020-2021 metais Lietuvos literatūros vertimų statistika pasipildys nauja grafa – dramaturgijos kūrinių vertimais. Štai du vertėjai į vokiečių kalbą vers Mariaus Ivaškevičiaus „Kantą“ ir „Artimą miestą“, o „Rusiško romano“ ištrauka bus verčiama į italų kalbą.

Tikimės, kad netolimoje ateityje Olandijoje bus išleistas K. Sabaliauskaitės bestseleris „Silva rerum“, Suomijoje – sunkiasvoris R. Gavelio „Vilniaus pokeris“, Lenkijoje – Romualdo Granausko „Šventųjų gyvenimai“, Ukrainoje – Alvydo Šlepiko „Lietaus dievas ir kiti“ bei Rimvydo Laužiko „Lietuvos istorinė virtuvė“, Austrijoje – Renatos Šerelytės ir Lauros Sintijos Černiauskaitės apsakymų rinktinė „Hepi Fjūčer“ ir Eugenijaus Ališankos „Empedoklio batas“, Švedijoje – J. Vilės ir L. Itagaki „Sibiro haiku“, o vokiškai skaitantieji galės susipažinti su Juozo Erlicko satyra. Nemažai šiuolaikinės prozos ištraukų verčiama į angų kalbą – anglakalbiai leidėjai ir skaitytojai turės galimybę susipažinti su Marko Zingerio romanu „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“, Valentino Klimašausko „Alfavilniaus“ ir „Daugiakampio“ ištraukomis. Su Česlovo Kavaliausko straipsniais, atspindinčiais XX a. pabaigos teologinį diskursą Vakarų Europoje, susipažins skaitantys rusiškai.

Į užsienio kalbas bus išversta nemažai poezijos kūrinių: Algimanto Mackaus „Ir mirtis nebus nugalėta“ į vokiečių kalbą, Gyčio Norvilo poezija į anglų, lenkų ir italų kalbas. Itališkai taip pat prabils Dainiaus Dirgėlos eilėraščiai. Į anglų kalbą vertėjo Rimo Uzgirio išversti keli Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiai tapo jos poezijos rinktinės, šiais metais išleistos Jungtinėje Karalystėje, dalimi.

Paminėtinas ir specialus Latvijos rašytojų sąjungos leidinio „konTEKSTS“ numeris, skirtas Lietuvos literatūrai. Šis kaimynų dėmesys mūsų literatūrai sietinas su literatūros vertėjų į latvių kalbą profesine branda ir šiais metais minimu Europos valstybių modernaus valstybingumo šimtmečiu. „konTEKSTS“ iniciatyva lygintina su Rusijoje leidžiamo almanacho „Innostranaja literatūra“ numeriais, sėkmingai pristačiusiais Lietuvos literatūrą savo skaitytojams 2015 ir 2018 metais.

Pabaigai

2018 metais, lyginant su 2016-2017 metais, išaugo Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuotų knygų vertimų skaičius ir kalbų įvairovė. Pirmą kartą finansuoti vertimai į kinų ir portugalų kalbas, po ilgos pertraukos Lietuvos literatūra sulaukta dėmesio iš Izraelio leidyklos. Išlieka stiprus dėmesys grožinei literatūrai: prozai, poezijai ir vaikų knygų vertimams.

Pastebėtina, kad gausesnius vertimus į užsienio kalbas paskatina konkrečioms knygoms suteikti tarptautiniai apdovanojimai, populiarumas kitose šalyse, literatūros ekspertų vertinimai. O taip pat – literatūros žinovų rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis Lietuvos kultūros institutas brėžia literatūros sklaidos kryptis.

Nuoseklus ir kryptingas Lietuvos literatūros populiarinimas kurią tvarią jos sklaidą užsienyje – į skirtingas kalbas paraleliai ir pamečiui verčiami geriausiai įvertinti šiuolaikinės literatūros ir esminiai klasikos kūriniai, kultūriniu aspektu strategiškai svarbiose šalyse ir tose, kuriose aktyviai veikia literatūros vertėjai, nuolatos išleidžiamos naujos Lietuvos autorių knygos, palaikomas jų žinomumas. Šis nuoseklumas atsiskleidžia žvelgiant į kelerių metų vertimų rezultatus, vertinant verčiamas grožinės ir humanitarinės literatūros kūrinių ištraukas.

Apie programą

Nuo 2001 metų vykdoma Vertimų skatinimo programa atveria galimybes Lietuvos literatūrai sklisti pasaulyje, o užsienio skaitytojams ir mokslininkams – jų gimtosiomis kalbomis susipažinti su mūsų rašytojų, poetų ir mąstytojų kūriniais. Šios programos lėšomis jau finansuota daugiau nei 300 grožinės ir humanitarinės literatūros kūrinių vertimų į daugiau nei 20 užsienio kalbų.