Šį savaitgalį Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų centre Visbyje vyksta pirmosios literatūros vertėjų iš lietuvių į švedų kalbas dirbtuvės. Keturių dienų trukmės užsiėmimus veda vienas labiausiai patyrusių lietuvių-švedų kalbų vertėjas Jonas Öhmanas. Įveikusios atranką profesinius įgūdžius tobulina keturios pradedančiosios vertėjos.

Spalio 25-29 d. vykstančiose vertimo dirbtuvėse dalyvauja Dovilė Gėgžnaitė ir Viltautė Zarembaitė, abi baigusios Vilniaus universiteto skandinavistikos studijas ir tęsusios mokslus Švedijos aukštosiose mokyklose, taip pat Švedijoje nuo vaikystės gyvenusi Megan Laurenčikaitė bei Virginija Jurgaitytė, pažintį su švedų kalba pradėjusi Klaipėdos universitete ir ją tęsusi Geteborgo ir Lundo universitetuose. Dirbdamos grupėje vertėjos gilina meninio teksto vertimo, lietuvių literatūros žinias, susipažįsta su vertimų galimybėmis. Pradedančiųjų literatūros vertėjų grupė kartu su dirbtuvių vedėju J. Öhmanu nagrinėja rašytojos Rasos Aškinytės romano „Glesum“ ištrauką. Dirbtuvėse dalyvauja ir pati romano autorė.

Pasak J. Öhmano, šios vertėjų dirbtuvės yra reikšmingas strateginis Lietuvos literatūros sklaidos žingsnis. „Iki šiol trūksta norinčių ir gebančių pakankamai rimtai ir nuosekliai užsiimti vertimais, kurie turėtų išliekamąją kultūrinę vertę. Tam reikia lavinti ir prusinti vertėjus, tokiu būdu ir rodant dėmesio jų amatui. Vertimas yra gana sudėtingas ir ne visada dėkingas darbas. Vertėjams būtinas ne tik profesionalumas, bet ir sąlygos, tinklai“, – teigia J. Öhmanas.

„2005-aisiais Lietuva buvo garbės viešnia didžiausioje Šiaurės šalyse Geteborgo knygų mugėje, pristatėme Sigito Parulskio, Jurgos Ivanauskaitės, Jurgio Kunčino, Vandos Juknaitės, Herkaus Kunčio, Sigito Gedos, Tomo Venclovos kūrybą. Tuo metu buvo sutelktas ir literatūros vertėjų būrys – aktyviai vertė J. Öhmanas (vien 2005 m. Švedijoje išėjo jo versta Juozo Daumanto-Lukšos knyga „Partizanai“, J. Kunčino „Tūla“, J. Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“, S. Parulskio „Trys sekundės dangaus“ ir novelių rinkinys), dabartinė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson taip pat ėmėsi S. Gedos, J. Ivanauskaitės, Gintaro Grajausko, Jono Meko, S. Parulskio, Eugenijaus Ališankos, Leonardo Gutausko ir kitų šiuolaikinių Lietuvos autorių poezijos ir prozos kūrinių vertimų. Galėtume vardyti daugiau nusipelniusių vertėjų pavardžių, tačiau tenka pripažinti, kad pastarąjį dešimtmetį šie procesai nebuvo tokie aktyvūs. Tad šiuo metu mūsų užduotis yra atrasti pradedančiuosius vertėjus ir nuosekliai skatinti jų profesinių įgūdžių augimą, padėti megzti ryšius su Švedijos literatūros ir leidybos rinka“, – teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Dirbtuves rengia Lietuvos kultūros institutas kartu su kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Živile Etevičiūte.