Gegužės 27 d. lietuvių kilmės rašytoja Ruta Sepetys dalyvaus garsiajame JK literatūros ir menų festivalyje Hay, kuriame pristatys romaną „Druska jūrai“, pernai pelniusį garbingiausią britų apdovanojimą – Carnegie medalį – už literatūrą vaikams ir jaunimui.

JAV gyvenančios ir kuriančios lietuvės dalyvavimą šiame festivalyje organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Britų Taryba, renginys tęsia sėkmingą Lietuvos prisistatymą šių metų balandį vykusios Londono knygų mugės Baltijos šalių „Market Focus“ programoje. JK literatūros festivaliuose ir renginiuose šiemet dalyvaus kaip niekad daug autorių iš Lietuvos: Sigitas Parulskis, Gabija Grušaitė, Tomas Vaiseta ir Tomas Dirgėla.

30 metų rengiamas festivalis vyksta Velso miestelyje Hay-On-Wye, kuris jau nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio yra pelnęs bibliofilų Mekos ir Knygų miesto epitetus – čia įsikūrę daugybė antikvarinių, žanrinių ir įvairiausių kitokių knygynų. Pirmajam festivaliui 1988 m. jo įkūrėjas ir dabartinis direktorius Peteris Florence‘as surinko pinigų, žaisdamas pokerį. 2001-aisiais Hay festivalio renginiuose apsilankęs Billas Clintonas paleido į pasaulį dar vieną nuo to laiko kartojamą skambią frazę – esą Hay yra tikrasis sąmonės Woodstockas, kur renkasi įdomiausi pasaulio rašytojai, filosofai, mąstytojai, poetai, kino kūrėjai, istorikai, aplinkosaugininkai, mokslininkai ir t.t. Festivalis gerokai išplėtė savo geografiją: Hay renginiai vyksta ne tik dešimtį dienų Velse, bet ir visame pasaulyje vos ne visus metus – vien 2018 m. festivalis skelbiamas Meksikoje, Ispanijoje, Peru, Kolumbijoje, Danijoje. Kasmet į festivalį susirenka apie 25 tūkst. lankytojų. Festivalio auditoriją gerokai išplečia ir BBC, kurio televizijos ir radijo kanalai tradiciškai transliuoja įdomiausius renginius.

2016 m. pasirodžiusį Rutos Sepetys romaną „Druska jūrai“ dienraštis „New York Times“ yra paskelbęs bestseleriu Nr. 1. Tais pat metais ir į lietuvių kalbą išverstas bei išleistas romanas (vertė Zita Marienė, „Alma littera“) pasakoja apie keturių jaunų pabėgėlių – lietuvės, lenkės ir dviejų vokiečių – likimus Rytų Prūsijoje 1945-ųjų metų žiemą, bandant išsigelbėti nuo puolančios sovietų kariuomenės laivu „Wilhelm Gustlof“. R. Sepetys yra viena pirmųjų autorių, atskleidžiančių vieną didžiausių pasaulio istorijoje jūrinių katastrofų.

Gegužės 27 d. Hay festivalio Starlight scenoje R. Sepetys kalbėsis su JK Nacionalinio raštingumo organizacijos (National Literacy Trust) direktoriumi Jonathanu Douglasu. Rašytoja pasakos apie savo kilmę, romano rašymo patirtį ir prisimins pernykštį jos kūrybos įvertinimą Carnegie medaliu.

„Ką aš patyriau, keliaudama po įvairias šalis su savo knygomis, yra tai, kad emocinis ryšys su siužetu sukelia susidomėjimą kita tauta, jos istorija ir žmonėmis. Būtent per emocinį ryšį atsiveria mūsų širdis ir staiga ima rūpėti kažkas, ko nepažinojome prieš tai. Lietuva yra maža šalis, kuri gali perteikti pasauliui didelę patirtį. Tai yra šalis turtinga vilties, sunkumų, stiprybės ir laisvės istorijų“, – teigė Ruta Sepetys, dažnai užsienio žiniasklaidoje vadinama užmirštų pasakojimų tyrinėtoja.

1967 m. JAV gimusios rašytojos knygos buvo publikuotos daugiau negu 50 šalių ir yra išverstos į 36 kalbas. Savo kūrybą ji adresuoja tiek jauniems, tiek suaugusiems skaitytojams. Nuo pat pirmojo romano „Tarp pilkų debesų“ (2011 m., lietuviškas vertimas – Linos Būgienės, „Alma littera“), kuriame pasakojama apie lietuvių tremtinių kančias Sibire, R. Sepetys kūrybinio įkvėpimo semiasi Lietuvos istorijoje. Romanai „Tarp pilkų debesų“ ir „Nelengvu keliu“ (vert. Valdas Petrauskas, „Alma littera“) taip pat tapo „New York Times“ bestseleriais ir buvo nominuoti Carnegie medaliui. Romaną „Druska jūrai“ ekranizuoja studija „Universal Pictures“.

2013 m. R. Sepetys buvo įteiktas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.