Asmeninio archyvo nuotr.

Poetas, dramaturgas, eseistas ir prozininkas Gintaras Grajauskas (g. 1966) pirmiausia teatre atsirado kaip eilėraščių autorius. Klaipėdoje, šio menininko gyvenimo mieste, įsikūręs teatro šamanu pramintas režisierius Benas Šarka (Gliukų teatras) pastatė daug dėmesio Lietuvoje ir užsienyje sulaukusius G. Grajausko poezija paremtus spektaklius „Keafri“ (1997), „Co Ca Cola“ (1998), „A gu gu“ (2001) ir kt.

G. Grajausko pjesės kritikų giriamos už tai, kad už lengvų dialogų slypi antras planas, už savitą žvilgsnį į Lietuvos dabartį ir istoriją. Šį dramaturgą yra pamėgę tokie garsūs Lietuvos režisieriai kaip Oskaras Koršunovas ir Jonas Vaitkus. Beje, jau išleistos ir dvi jo pjesių rinkinių knygos: „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (2007 m., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir „Kas prieš mus“ (2019, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Kaip dramaturgas 2008 m. apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią nacionalinės dramaturgijos kūrinį „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“.

Viena naujausių dramaturgo pjesių „Pašaliniams draudžiama“ (2016), kurią O. Koršunovas režisavo Klaipėdos dramos teatre, pasakoja apie prarastąją kartą, kuri gimė ir subrendo sovietiniais metais, dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Pjesėje kalbama apie tai, kad ne visi tuo metu prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų, kad tie, kurie netapo reketininkais, dažnai tapdavo pašaliniais. Tai labai asmeniškas kūrinys, kurio pagrindinis veikėjas – savo vietos atbukusioje visuomenėje ieškantis, tarytum tarp vaiduoklių klaidžiojantis poetas.

Daugiau informacijos apie dramaturgą rasite čia: