Asmeninio archyvo nuotr.

Dramaturgė, rašytoja Gabrielė Labanauskaitė (g. 1980) rašo pjeses Lietuvos ir užsienio teatrams bei įvairiems tarpdisciplininio meno projektams. 2017 m. parašė ir išleido knygą „Dramatika“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla ) – tai yra pirmoji lietuvių kalba parašyta knyga, glaustai pristatanti dramos raidą ir tyrinėjanti šiuolaikinės dramaturgijos naratyvo konstravimo procesus.

G. Labanauskaitė – komandos žmogus, ji rašydama pjeses iš karto galvoja apie kolektyvą, bendrauja su juo. Jos pjesės atviros šiandienai – autorė ieško aktualių ir sau pačiai svarbių temų. Viena iš jų – LGBT (Lietuvos gėjų, lesbiečių, biseksualų ir translyčių asmenų) bendruomenės palaikymas, jų problemų pristatymas visuomenei. Yra pelniusi ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje. 2011 m. dramaturgės pjesė „Raudoni batraiščiai“ laimėjo nacionalinės dramaturgijos konkursą „Versmė“ ir keletą metų buvo rodoma Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. Yana Ross), taip pat buvo įtraukta į Geriausių 2012 metų šimto Europos dramų sąrašą. Pagal šį kūrinį ispanų režisieriaus Romeo Urbano Madride pastatytas spektaklis taip pat pelnė apdovanojimų. Kita daug dėmesio sulaukusi G. Labanauskaitės pjesė „Žalgirės“ (2017) – feministinis kūrinys, kurį kurdama autorė rėmėsi tikromis moterų istorijomis iš LGBT sporto mėgėjų komandos. Jį Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatė jaunas režisierius Vidas Bareikis.

Pjesėje „Raudoni batraiščiai“ kalbama apie ant ribos balansuojantį nacionalizmą, kuris pasitelkiamas neonacių ideologijai bei žiauriems nusikaltimams pateisinti. Pagrindinis dramos konfliktas vyksta tarp dviejų brolių – nacių judėjimui priklausančio Juozo ir homoseksualaus programuotojo Jono, kurio likimas baigiasi tragiškai.