Dramaturgija, Lietuvos kultūros gidas

Dovilė Zavedskaitė

Fotografija Monikos Dombrauskytės

Teatro kritikė, dramaturgė, rašytoja Dovilė Zavedskaitė (g. 1988) teatro dramaturgijos pagrindus įgijo dalyvaudama įvairiose dramaturgijos dirbtuvėse. Pusmetį individualiai dirbo su viena žymiausių Izraelio fringe teatro atstovių, režisiere ir dramaturge Naomi Yoeli. Jos dramaturginė kūryba publikuojama lietuviškoje („Nemunas“, „Lietuva skaito“, „Teatro žurnalas“ ir kt.) ir latviškoje („Kroders“, http://www.kroders.lv/lasa/1343) spaudoje. Autorė taip pat ir 2020 m. sukurtos autobiografinės pjesės „Mums nieko neatsitiko“ režisierė.  

Zavedskaitė viešumoje iš karto pasirodė kaip įdomi, perspektyvi dramaturgė. Pirmasis jos pjesės pastatymas „Aštuonios minutės“ (2016, rež. Sigita Pikturnaitė, „Menų spaustuvė“) – tai žaidimas empatija, kolektyvinis bandymas atsidurti kito žmogaus kailyje. Autorės kūryba pasižymi atvirumu (kalbama apie tai, apie ką daug kas nedrįsta kalbėti), savitu humoru, ironija, iki smulkmenų nugludintais charakteriais, prozišku dėmesiu detalėms. Kurdama pjeses D. Zavedskaitė mėgsta žaisti teatrinėmis formomis: vis ieško kuo atviresnio, artimesnio santykio su žiūrovais.

Pjesė Dramblys (2018) – šeimos portretas, kuriame atvirai kalbama apie netektį, savižudybę ir depresiją. Nors kalbama tamsiomis temomis, pjesei netrūksta humoro (gana juodo), o niūriai egzistencijai atsvaros suteikia kiek lengvesnė, komiškesnė buitis. Kūrinyje vyrauja sapniška, groteskiška atmosfera, kuri ir aplanko mirties akivaizdoje, kuomet irstantis kūnas susitinka su amžinybe. Pagrindiniai veikėjai – vienas kitą menkai pažįstantys ir sunkiai susišnekantys tėvas, sūnus ir dukra. Fone veikia tokie personažai kaip, pavyzdžiui, bendradarbiai, bandantys atskirti depresišką žmogų nuo mirusio žmogaus… Ši pjesė 2018 m. Niurnbergo valstybinio teatro organizuotame tarptautiniame dramos konkurse „Kalbėjimas apie sienas“ užėmė antrąją vietą.