Lietuvos kultūros institutas pristato naują, jau ketvirtą, anglų kalba leidžiamo meno ir kultūros žurnalo „* as a Journal“ numerį, skirtą kūniškumo temai. Numerį „Body as a Journal“ (liet. k. – „Kūnas kaip žurnalas“) sudariusi kuratorė, tekstų autorė, menininkų dueto Pakui Hardware narė Neringa Černiauskaitė subūrė net 16 filosof(i)ų, tyrėjų, kuratorių, aktyvisčių ir meninink(i)ų iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių. Tarptautinės komandos sukurtas žurnalo numeris įima vizualiuosius menus ir tarpdisciplininį meną, šokį, kalbos studijas, literatūrą ir kitas kultūros sritis, narsto medicinos, ekonomikos, politikos, seksualumo, karo, magijos ir technologijų temas.

„Body as a Journal“ pristatymas ir susitikimas su jo kūrėjais rengiamas vasario 2 d., ketvirtadienį, 17:30 val. MO muziejuje. Iki tol naująjį numerį Lietuvos skaitytojai gali įsigyti interneto svetainėje www.asajournal.lt arba MO muziejaus knygyne, gyvenantys užsienyje – iš platintojo „Antenne Books“.

Kūniškumo temą atvėrė Neringa Černiauskaitė

Trečius metus leidžiamas žurnalas pavadinimą keičia kartu su nagrinėjama tema. Lietuvos ir užsienio skaitytojai jau galėjo pasinerti į miško, kosmoso ir garsovaizdžio fenomenų pažinimą. Šįkart atveriama erdvė diskusijai apie kūniškumą. Žurnalo redakcinė kolegija, kurioje bendradarbiauja Vaiva Grainytė, Adomas Narkevičius, Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė ir žurnalo redaktorė Kotryna Lingienė, kūniškumą apmąstyti ir temą atskleisti pakvietė Neringą Černiauskaitę. Kartu su Ugniumi Gelguda Lietuvoje ir užsienyje jie yra žinomi kaip Pakui Hardware duetas, savo kūryboje nagrinėjantis kūno plastiškumo ir transformacijų temas. Jas kūrėjai kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933-2007) plėtos nacionaliniame Lietuvos paviljone Venecijos bienalėje 2024 m.

Naujojo numerio idėjinė ašis – kūno pažeidžiamumas

Naujasis numeris „Body as a Journal“ dėmesį kreipia į kūno fizinį, socialinį, ekonominį ir ekologinį pažeidžiamumą, kurį regi kaip žmones vienijantį ir įgalinantį veiksnį. N. Černiauskaitės nuomone, kūniškumo ir pažeidžiamumo temos šiuo metu yra itin aktualios  – net keli paskutiniais metais pasaulyje išleisti žurnalai, meno bienalės analizuoja būtent šią problematiką. Ligtolinius svarstymus, sudarytojos nuomone, paaštrino Europoje prasidėjęs karas.

Neringa Černiauskaitė. Evgenios Levin nuotrauka

„Kūnas yra bedugnė tema, vis gilėjanti su kintančiu pasauliu, jo atradimais ir naujais iššūkiais, – sako žurnalo sudarytoja N. Černiauskaitė. – Lietuvos kultūros institutas mane pakvietė sudaryti „Body as a Journal“ numerį praėjusių metų balandį, praėjus nepilnai dviem Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesiams. Trapumas, pažeidžiamumas tapo neišvengiamu žvilgsniu, per kurį šiame numeryje tyrinėjamas kūnas. Būti pažeidžiamam reiškia būti atviram, ir nebūtinai blogąja ta žodžio prasme. Pažeidžiamumas gali tapti trapiu tiltu, vedančiu į tarpusavio supratimą, empatiją. Tuo pat norėjosi pabrėžti, kad dažniausiai pažeidžiamumas yra sisteminis, veikiantis tam tikras visuomenės grupes labiau nei kitas. Tad numeryje seka kelios pažeidžiamumo gijos – fizinio kūno trapumas, socialinis, ekonominis bei ekologinis pažeidžiamumas ir naujų galimybių paieškos trapume.“

Adomas Narkevičius. Vikos Paškelytės nuotrauka

Redakcinės kolegijos narys, kuratorius A. Narkevičius kūniškumo temą apmąsto per Virgilijaus Šontos kūrybą. „Šįsyk, prie Neringos Černiauskaitės kuruoto „Body As Journal“ man teko malonumas prisiliesti ne tik jau įprasta tapusioje redakcinės kolegijos nario rolėje, tačiau ir apmąstant aistros vyrams reikšmę ir nenuosaikią homo-erotiką Virgilijaus Šontos fotografiniame palikime. Įkūnytas savęs, o ir kito bei supančių aplinkų kaip įkūnytų – tik nevienodai – suvokimas, tai jautraus sugyvenimo bei bandymo veikti trapių dalykų vardan pažadas. Tikiu, kad šio numerio tekstai bei vaizdiniai atsiskleis skaitytojoms (-ams) kaip mūsų įvairiapusiškai kūniškos realybės atodangos bei įkūnyto veiksmo pažadai,“ – pasakoja A. Narkevičius.

Daugiabalsį pasakojimą kūrė filosofai, teoretikai, menininkai ir dirbtinis intelektas

„Man itin svarbu buvo kurti daugiabalsį ir daugiakultūrinį pasakojimą, tad nepaprastai džiugu, jog į kvietimą parengti tekstus ar pokalbius atsiliepė garsūs Lietuvos ir tarptautiniai filosofai, teoretikai, rašytojai ir menininkai, – džiaugiasi numerio sudarytoja N. Černiauskaitė. – Pažeidžiamumo tema leido supinti teorinius svarstymus su šiuolaikinių ir istorinių menininkų pristatymais bei literatūriniais ir vizualinių naratyvų intarpais. O visą šią kaleidoskopišką medžiagą meistriškai sujungė dizaineris Vytautas Volbekas.“

Gediminos Šalkauskaitės nuotrauka

Numerio temą atveria Kaune gyvenančios kuratorės, menininkės Agnės Bagdžiūnaitės interviu su Kalifornijos universiteto medicinos profesore, fizike, aktyviste, menininke Rupe Marya. Profesorė, knygos „Liepsnojantys. Gilioji medicina bei neteisybės anatomija“ bendraautorė paaiškina, kaip kolonialistinis kapitalizmas ir jį grindžiantis bei iš jo kylantis mąstymas gimdo uždegimų kamuojamus kūnus. Pokalbį konceptualiai atliepia poetės, rašytojos Vaivos Grainytės eilėraštis „Už gastroenterologo durų“ ir rašytojos, kuratorės Monikos Kalinauskaitės poetinis tekstas „Šaknys“, skirtas mamai.

„Body as a Journal“ skaitytojai susipažins su Lietuvos ir užsienio menininkais, žinomais mąstytojais. Niujorko MoMa muziejaus tyrėja, kuratorė Inga Lāce analizuoja, kaip medicinos technologijas apmąstomos ankstyvuosiuose Marijos Teresės Rožanskaitės ir šiuolaikiniuose Pakui Hardware kūriniuose. Kūniškumo ir kūno pažeidžiamumo tema skleidžiasi filosofo Kristupo Saboliaus pokalbyje su filosofe, Kensingtono universiteto profesore Catherine Malabou apie jos vystomas plastiškumo, anarchijos ir anarchizmo idėjas. Apie kūryboje įkūnytas pažeidžiamumo patirtis kalbasi Vytauto Didžiojo universiteto tyrėja Jurga Jonutytė ir menininkė Gabrielė Gervickaitė.

Gediminos Šalkauskaitės nuotrauka

Kopenhagoje ir Vilniuje kurianti menininkė Agnė Jokšė analizuoja sustabarėjusias, heteronormines lietuvių kalbos formas. Londono „Cell Project Space“ kuratorius A. Narkevičius supažindina skaitytojus su homo-erotiniais fotografo V. Šontos darbais, sukurtais visapusiškai varžančioje sovietinėje erdvėje. Šveicarijos „Théâtre Vidy-Lausanne“ dramaturgas, teatro kritikas ir teoretikas Ericas Voutrinas skaitytojams pristato choreografės, šokių trupės A M A įkūrėjos Annos-Marijos Adomaitytės kūryboje apmąstomas rutinas, kylančias iš dusinančių socialinių praktikų.

Gediminos Šalkauskaitės nuotrauka

Oregono universiteto profesorė Stacy Alaimo ir Paryžiuje kurianti teksasietė kuratorė, rašytoja Jennifer Teets svarsto apie ekonominių, politinių, socialinių ir gamtos jėgų poveikį žmonėms, augalams ir gyvūnams. Londone dirbanti rašytoja Alice Bucknell analizuoja įvairialypes Dorotos Gawędos ir Eglės Kulbokaitės menines praktikas, jungiančias ekologijos, technologijų, mokslo, magijos ir nežmogiškojo intelekto temas. A. Bucknell straipsnį rašė drauge su GPT-3 – natūralios kalbos apdorojimo programa (NLP). Dirbtinio intelekto tekstas straipsnyje išskirtas pasvyruoju šriftu.

Numerį užbaigia kuratoriaus, rašytojo Valentino Klimašausko esė „Brutali dezzinformacijos poetika“, kurioje jis analizuoja Rusijos karinį įsiveržimą į Ukrainą lydinčią propagandą ir kilusį pasipriešinimą jai.

Gediminos Šalkauskaitės nuotrauka

„Body as a Journal“ papildo A.-M. Adomaitytės, Pakui Hardware, Naomi Rincon Gallardo, D. Gawędos ir E. Kulbokaitės, G. Gervickaitės, Arthuro Jafa‘os, A. Jokšės, Lewiso Hammondo, Anu Põder, M. T. Rožansakitės, V. Šontos kūrinių reprodukcijos ir kūrinių dokumentacija. Viršelyje publikuotas Estijos menininkės A. Põder skulptūros „Liežuviai“ (1998 m.) fragmentas.

Susitikimas su „Body as a Journal“ kūrėjais

Vasario 2 dieną, ketvirtadienį, 17:30 val. MO muziejuje bus pristatytas naujasis numeris „Body as a Journal“. Atvykusieji galės ne tik išgirsti, bet ir padiskutuoti su žurnalo kūrėjais.

Meno ir kultūros žurnalą „* as a Journal“ nuo 2021 m. leidžia Lietuvos kultūros institutas. Leidinys atveria išskirtinę kultūrinio bendradarbiavimo erdvę, kurioje Lietuvos ir įvairių užsienio šalių kūrėjai, kuratoriai ir tyrėjai susitinka apmąstyti visuotinai aktualių temų, o skaitytojai kviečiami į jas pažvelgti iš netikėtų kultūrinių perspektyvų. Pirmasis numeris buvo skirtas miško, antrasis – kosmoso, trečiasis – garsovaizdžio temoms. Penktasis atidžiau apmąstys istorinės atminties problematiką.