Lietuvos kultūros institutas pristato naują kultūros žurnalo „* as a Journal“ numerį, skirtą kosmoso temai. Ką tik išleistą „Cosmos as a Journal“ (liet. – „Kosmosas kaip žurnalas“) sudarė menininkas, Lietuvos erdvės agentūros steigėjas, Lietuvos nacionalinio paviljono 2021-ųjų Venecijos architektūros bienalėje autorius Julijonas Urbonas. Dar 18 menininkų, tyrėjų, kuratorių ir žurnalistų iš Lietuvos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos tapo šio numerio bendraautoriais. Jų straipsniai ir kūriniai netrukus pasieks daugiau nei 200 kultūros profesionalų visame pasaulyje. Kovo 2 dieną 18 val. žurnalo kūrėjai MO muziejuje susitiks su Lietuvos skaitytojais.

Antras tarptautinio žurnalo numeris

„Šiandien į Žemės kultūros erdvę paleidžiame jau antrąjį žurnalo „* as a Journal“ numerį, kuriame mezgasi kūrybinis dialogas tarp Lietuvos ir užsienio menininkų ir mokslininkų, o kosmosas konceptualiai apjungia Kazimiero Simonavičiaus slibinus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Rex“ ir J. Urbono „Planetą iš žmonių“, – sako Instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, pridurdama, kad naujasis numeris sudomins ir iki šiol mažai kosmosu besidomėjusius skaitytojus, ir nežemiškumo entuziastus. – Vizionieriui Elonui Muskui turėtų patikti – jam numerį tikrai išsiųsime.“

Aušrinė Žilinskienė. Monikos Požerskytės nuotrauka

Kiekvieno „* as a Journal“ numerio turinį drauge su žurnalo redaktore Kotryna Lingiene išgvildena kviestiniai sudarytojai. Pagal temas, kurias siūlo redakcinė kolegija, keičiasi ir žurnalo pavadinimas.

Julijonas Urbonas: susiformavo unikali „Kosmosas kaip žurnalas“ bendruomenė

Numerio „Cosmos as a Journal“ sudarytojas J. Urbonas kosmosu kaip įkvėpimo šaltiniu susidomėjo prieš 15 metų, studijuodamas Londono Karališkajame meno koledže. Ėmęs tyrinėti alternatyvias gravitacijas, netrukus tapo kosmoso meno bendruomenės nariu: pradėjo bendradarbiauti su mokslininkais, dalyvauti įvairiose kosmoso meno parodose ir festivaliuose. „O štai grįžęs į Lietuvą ir aptikęs tokio meno ir kosminės vaizduotės stygių, įsteigiau Lietuvos erdvės agentūrą – nežemiškos kultūros organizaciją,“ – pasakoja J. Urbonas.

Julijonas Urbonas. Aistės Valiūtės ir Daumanto Plechavičiaus nuotrauka

Menininkas prisipažįsta, kad, sudarydamas žurnalą, jis susipažino ne tik su unikaliais ekspertais – nuo astroantropologų iki kosmoso kulinarų, bet ir su itin įvairiomis kosmoso sampratomis. „Suvokiau, kad kiekvienas iš mūsų – kosmoso menininkas, nežemiškos muzikos kompozitorius, nesvarumo būsenos choreografas, kosminės fantastikos rašytojas – kuriame skirtingas ir tuo pačiu kažkuo panašias kosmologijas, – sako J. Urbonas ir priduria, kad sudarydamas žurnalą iš naujo atrado unikalią Lietuvos kosmoso kultūros istoriją. – Pavyzdžiui, dabar Kazimierą Simonavičių matau kaip unikalų pirotechninių transporto priemonių fantastą.“

Kosmoso numerį kūrusių autorių yra daugiau nei jų išvardyta turinyje. „Daugelis tų, kurie nepateko į žurnalą, prisidėjo patarimais ar nuorodomis į kitus autorius. Taip susiformavo unikali „Kosmosas kaip žurnalas“ bendruomenė, naujos pažintys ir net potencialios bendradarbystės. Štai neseniai vienas iš autorių nukreipė „Arte“ televizijos prodiuserius atvažiuoti į Vilnių filmuoti epizodą apie kosmoso kultūrą.“

Kosmoso kultūra ir kosmosas kultūroje

J. Urbonas skaitytojams pasakoja apie Lietuvos erdvės agentūrą ir Venecijos architektūros bienalėje įgyvendintą projektą „Planeta iš žmonių“, o taip pat kartu su kompozitore ir garso menininke Gaile Griciūte kalbasi apie nežemiškų garsų operos-instaliacijos „Honey, Moon!“ kūrimą. Arizonos universiteto profesorius ir ateities pasaulio tyrėjas Danielis Gillfilanas apmąsto kosmoso garsus ir kviečia pasiklausyti dainuojančios kometos. Filosofas, mokslo populiarinimo straipsnių autorius Danielis Oberhausas svarsto apie nežemišką komunikaciją. Jei kita civilizacija į mus kreipsis, ar mes suprasime?

Choreografė ir šokio tyrėja Kitsou Dubois, kurios kūriniai varijuoja nuo sceninių pastatymų iki video instaliacijų ir hibridinių projektų, su kuratoriumi, rašytoju Robu La Frenaisu kalbasi apie choreografiją nesvarumo sąlygomis. EXO-MOAN studijos įkūrėjos Akvilė Terminatė ir Eleonora S. Armstrong, pasitelkusios dizainą svarsto apie gravitaciją ir tarpplanetinį seksą.

Žurnalo atvartas. Rūtos St.-Kaučikienės nuotrauka

Mokslo žurnalistė Goda Raibytė ir fotografas Visvaldas Morkevičius pristato pokalbį su astrobotanike Danguole Švegždiene, kuri su komanda pirmoji pasaulyje kosmose nuo sėklos iki sėklos užaugino augalą – baltažiedį vairenį. „Žvelgiu į naktinį dangų ir mąstau, kas ten vyksta“, – sako mokslininkė. O štai etnologė, lietuvių tautosakos, baltų religijos ir mitologijos tyrinėtoja Radvilė Racėnaitė akis į kosmosą kelia iš lietuvių mitologijos perspektyvos.

Žurnalo atvartas. Rūtos St.-Kaučikienės nuotrauka

Įvairius kosmoso kultūros pjūvius papildo Audriaus Bučo ir Valdo Ozarinsko, M. K. Čiurlionio, Aleksandro Griškevičiaus, Pakui Hardware, K. Simonavičiaus, kitų menininkų kūrinių ir 8 kosminių meno kūrinių reprodukcijos.

Bus ką skaityti ir fantastinės literatūros mėgėjams. Esė „Otherworldly Journeys“ (liet. – Kitapasaulinės kelionės) žurnale publikuoja Nahum, Berlyne kuriantis Meksikos menininkas, KOSMICA instituto įkūrėjas, 2014 m. apdovanotas Jaunojo erdvės lyderio ir Karmano stipendija už kultūrinį indėlį į astronautiką ir erdvės tyrimus. Architektas, urbanistas Fredas Scharmenas dalijasi specialiai „* as a Journal“ sukurtu astronominės-biografinės fantastikos apsakymu „Whale Space, or, The Killers in Eden“ (liet. – Banginių erdvė, arba Žudikai Rojuje). Kaip teigia autorius, dauguma jo aprašytų keistų įvykių tikrai nutiko.

Žurnalo atvartas. Rūtos St.-Kaučikienės nuotrauka

Maisto istorikė, Londono karališkojo meno koledžo utopijų tyrėja Jane Levi apžvegia maitinimosi kosmose evoliuciją ir kultūrą. O nežemiškos gyvybės paieškų istoriją Pietų Kalifornijos universitete tyrinėjanti antropologė Claire Isabel Webb pasakoja, kaip su kosmosu siejami kvapai daro įtaką tam, kaip įsivaizduojame pačią kosminę erdvę. C. I. Webb straipsnį lydi netikėtas suvenyras skaitytojams – šiuolaikinio meno kuratorės, menininkės Mildos Dainovskytės sukurtas kosmoso kvapas.

Kaip kvepia kosmosas?

M. Dainovskytė kvepiantį objektą „The Whiffing Particle“ („Dvelkianti dalelė“) sukomponavo įkvėpta „dangaus suvenyrų“ – meteoritų. „Mane nustebino šmaikštus faktas, kad galaktikos centre aptikta Ethyl formate molekulė yra dalinai atsakinga už mūsų jaučiamą aviečių skonį. Tai labai žemiškas kvapas ir vis dėlto kažkokia jo dalelė gali būti aptinkama ir pačioje netikėčiausioje vietoje – Paukščių take,“ – pasakoja M. Dainovskytė.

Milda Dainovskytė. Asmeninio archyvo nuotrauka

„The Whiffing Particle“ įgyvendintas drauge su Vokietijoje kuriančiu menininku Algirdu Jaku, kuris nupiešė XIX a. mokslinių atradimų iliustracijas primenantį meteoritą, nešantį avietinį dvelksmą. „Mane žavi šio laikotarpio leidiniai apie dangaus kūnus, ypač kosmoso vizualizavimas, bei „žemiečių“ santykis su nepažįstamais reiškiniais, kurie būdavo demonizuojami ar atvirkščiai – sudievinami,“ – prisipažįsta kvapo kūrėja.

„The Whiffing Particle“. Mildos Dainovskytės nuotrauka

Spindintis slibinas begalinėje kosmoso erdvėje

Naujojo numerio dizainą sukūrė Gailė Pranckūnaitė, kurią sužavėjo begalinės kosmoso erdvės, tamsos, joje pasklidusių matomų ir nematomų dalelių idėja. „Norėjau, kad žurnalo atmosfera būtų šiek tiek šalta, tačiau išliktų dinamiška. Kiekvieno straipsnio įvadinis puslapis vaizduoja skirtingas dalelių konfiguracijas kosmoso erdvėje. Viršelyje panaudota K. Simonavičiaus slibino iliustracija, atspausta balta šilkografija ant juodo popieriaus, leidiniui suteikia beveik apčiuopiamos, organiškos tekstūros“, – sako dizainerė.

Gailė Pranckūnaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasižymėkite kalendoriuose žurnalo pristatymo datą!

Kovo 3 dieną MO muziejuje yra planuojamas „Cosmos as a Journal“ pristatymas. Pokalbyje dalyvaus žurnalo redaktorė Kotryna Lingienė, kosminio numerio sudarytojas Julijonas Urbonas, žurnalo herojė, astrobotanikė Danguolė Švegždienė, kosmoso kvapo kūrėja Milda Dainovskytė, Lietuvos kultūros institute žurnalo leidybą koordinuojanti Ignė Alėbaitė. Pokalbį moderuos žurnalistė ir viena žurnalo bendraautorių Goda Raibytė.

Netrukus ketinama atverti ir žurnalo „* as a Journal“ interneto svetainę www.asajournal.lt, kurioje bus galima skaityti skirtinguose numeriuose publikuotus straipsnius, įsigyti naujausius numerius ir nemokamai atsisiųsti anksčiau išleistų žurnalų skaitmenines kopijas.

Žurnalas. Rūtos St.-Kaučikienės nuotrauka

Naujausią numerį „Cosmos as a Journal“ ir vasarą išleistą „Forest as a Journal“ galima įsigyti MO muziejaus suvenyrų parduotuvėje. Vokietijoje žurnalu prekiauja Miuncheno „Haus der Kunst“ muziejaus knygynas, Prancūzijoje – internetinis knygynas „After 8 Books“. Platinimo tinklas Europoje plėsis.