Netrukus Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Kroatijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rusijos knygynų lentynose pasirodys šešiolika Lietuvos rašytojų kūrinių.

Paraiškas Lietuvos kultūros instituto vykdomai Vertimų skatinimo programai teikia užsienio leidyklos, kurios susidomi galimybe pristatyti savo skaitytojams vieną ar kitą kūrinį iš Lietuvos.

Akivaizdžiai populiariausias užsienio knygų rinkose šiuo metu yra Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“: latvių skaitytojams jį pristatys leidykla „SIA Apgāds Mansards“ ir vertėja Dace Meiere, vengrų – „Typotex Publishing Ltd.“ ir vertėja Aranka Laczházi, bulgarų – leidykla „Panorama“ ir vertėja Antonija Penčeva.

Pasak Vertimų skatinimo programą koordinuojančios Lietuvos kultūros instituto projektų vadovės Vakarės Smaleckaitės, U. Radzevičiūtės romano sėkmė liudija, kad neretai vienas knygos vertimas atveria kelius kitiems – „Žuvys ir drakonai“ jau pradėjo savo sėkmingą pažintį su Vokietijos ir Austrijos skaitytojais per šių metų Lietuvos ypatingąjį prisistatymą Leipcigo knygų mugėje (Corneliuso Hellio vertimą išleido „Residenz Verlag“), 2018-aisiais Romo Kinkos išverstas romanas išeis Jungtinėje Karalystėje (leidykla „And Other Stories“). „Kaip minėjo šių metų Vilniaus knygų mugėje apsilankiusi Britų tarybos literatūros programos direktorė ir Londono knygų mugės valdybos narė Cortina Butler, leidyklose dirbantys redaktoriai veikiausiai nemokės lietuvių kalbos, bet neretas gali perskaityti ir įvertinti į vokiečių, prancūzų ar kitą kalbą išverstą kūrinį – didėjantis lietuvių literatūros vertimų skaičius Vokietijos rinkoje gali daryti tiesioginę įtaką, tarkime, britų leidėjams, kurie tradiciškai atsargiai žiūri į verstinę literatūrą apskritai“, – svarstė V. Smaleckaitė.

Pernai ruošiantis 2016-ųjų prisistatymui Leipcigo knygų mugei Vertimų skatinimo programos prioritetas buvo vokiškieji vertimai. Kryptingos pastangos lėmė tai, kad vokiečių skaitytojams Lietuva pristatė 26 knygas. 2018 m. išvakarėse, kuomet artėja Baltijos šalių Market Focus programa Londono knygų mugėje, telkiamos pastangos sudominti Jungtinės Karalystės leidėjus.

Vertimų skatinimo programa finansuos Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (leidykla „Peirene Press“, verčia Delija J. Valiukenas), Renatos Šerelytės „Vardą tamsoje“ („Noir Press“, vertimas – Marijos Marcinkutės), Sigito Parulskio romaną „Tamsa ir partneriai“ (leidykla „Perter Owen Publishers“), Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knygą „Magnetic North. Conversations with Tomas Venclova“ (leidykla „University of Rochester Press / Boydell & Brewer“) ir poezijos rinktinę (leidykla „Parthian Books“).

Taip pat, siekiant suaktyvinti literatūros vertimus į anglų kalbą ir į procesą įtraukti daugiau vertėjų, šią vasarą Lietuvos kultūros institutas kartu su Britų literatūros vertimų centru ir Norvičo rašytojų centru organizuoja vertėjų iš lietuvių į anglų kalbą dirbtuves Norviče ir finansuoja penkių perspektyviausių vertėjų dalyvavimą.

Dar viena tendencija – užsienio leidėjų susidomėjimas lietuvių klasika: neseniai Ispanijoje pasirodė Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“ (vertė Carmen Caro Dugo, leidykla „Librería y Editorial Remacimiento“), Kristijono Donelaičio „Metus“ jau skaito italai ir ispanai, netrukus prie jų prisijungs prancūzai. Jau išėjo D. Grinkevičiūtės prisiminimų knyga vokiečių, prancūzų kalbomis. Leipcige triumfavusi vokiškoji Antano Škėmos „Balta drobulė“ („Guggolz Verlag“, vert. Claudia Sinnig) Vokietijos žiniasklaidos įvardijama kaip tikras įvykis, o A. Škėma vadinamas lietuviškuoju Albert‘u Camus. Neatsitiktinai Lietuvos kultūros institutas jau gavo užklausų dėl „Baltos drobulės“ iš Olandijos ir Prancūzijos leidyklų.

2017-2018 m. pasirodys du Tomo Venclovos ir Ellen Hinsley knygos „Magnetic North. Conversations with Tomas Venclova“ vertimai: į lenkų kalbą kūrinį verčia Maria Ochab (leidykla „Fundacja Zeszytów Literackih“), į ukrainų – Vyacheslav Tsyba (leidykla „Duch i litera“) bei knyga anglų kalba (iki šiol pristatytas tik vokiškas jos leidimas). Latvijos skaitytojai laukia ne tik U. Radzevičiūtės romano, bet ir Danutės Kalinauskaitės „Skersvėjų namų“ (leidykla „SIA Apgāds Mansards“, vertimas – Indros Brūverės-Darulienės). Be T. Venclovos ir E. Hinsley knygos, dar du kūriniai išeis Ukrainoje: Algirdo Juliaus Greimo „Apie dievus ir žmones: tautos atminties beieškant“ (leidykla „Kyiv-Mohyla Academy Publishing House“, vertimas – Vladyslavo Prostsevicho) ir Vytauto Račicko „Berniukai šoka breiką“ (leidykla „The Old Lion Publishing House“, vert. Dmytro Cherednychenko).

Vertėja į kroatų kalbą Mirjana Bračko ėmėsi Jurgio Kunčino „Tūlos“ („V.B.Z.“) ir Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ („Disput d.o.o“). Lenkijoje bus išleisti Vilniaus ir Kauno architektūros gidai („Fundacha Centrum Architektury“, vert. Kamil Pecela). Dvi knygos pasirodys Rusijoje: Tomo Sauliaus Kondroto „Žalčio žvilgsnis“ („Ivan Limbakh Publishing House“, vert. Tomas Čepaitis) ir Algirdo Juliaus Greimo 100-mečiui skirta autorių kolektyvo rinktinė „Gyvūnų pasaulis mitopoetiniu atžvilgiu“ („Legorussia SAS“, vert. Maria Zavyalova).

Lietuvos kultūros instituto kuruojama ir vykdoma Vertimų skatinimo programa yra tęstinė programa, kurią dar 2001 metais pradėjo tuomet veikusi VšĮ „Lietuviškos knygos“. Šią veiklą vykdančios institucijos keitėsi, tačiau programa niekada nebuvo uždaryta ir kasmet pagal galimybes jai visada buvo skiriamas finansavimas. Per 16 metų jos dėka išleistos 246 Lietuvos autorių knygos 29 kalbomis – mažiausiai po 15 lietuviškų knygų kasmet.

Per metus skelbiami du konkursai, kurių metu teikiamos paraiškos. Visas paraiškas vertina 5 nepriklausomų ekspertų (literatūros kritikų, vertėjų ir literatūrologų) komisija. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – aukštos kokybės literatūra, patikimi ir profesionalūs vertėjai, perspektyvi ir aktyvi leidykla. Finansuojami ne tik knygų, bet ir vadinamieji bandomieji vertimai – kūrinių ištraukos, kurias vertėjai vėliau pristato galimiems leidėjams.

Reikšmingą ir ilgalaikę įtaką Vertimų skatinimo programai daro Instituto reguliariai organizuojami užsienio šalių leidėjų vizitai, kurių metu jie susipažįsta ne tik su autoriais ir literatūros rinka, bet ir su šalies kultūra apskritai. Taip pat vertėjų seminarai bei rezidencijų programos, sudarančios sąlygas lietuvių literatūrą verčiantiems vertėjams asmeniškai susitikti su verčiamų knygų autoriais, literatūros ekspertais, konsultuotis archyvuose bei atnaujinti žinias apie svarbiausias išleistas knygas.

Pernykštis Vertimų skatinimo programos biudžetas: apie 4 tūkst. eurų skirta bandomiesiems vertimams, virš 100 tūkst. eurų – knygų vertimams.

PILNAS PAREMTŲ VERTIMŲ SĄRAŠAS YRA ČIA: