Lietuva atidarė nacionalinį stendą Leipcigo knygų mugėje
„Kovas, laukimo medis/ aptirpusios šakos/ su sprogstančiais žvirbliais/ Alpių blyškiuose šlaituose išpaišytuos pavasario grafiti/ ir žiemos nekantra/ delnu bilsnojanti stalo peizažą“. „März. der baum der guten hoffnung/ die zweige abgeschmolzen/ und die spatzen knospen/ an fahlen alpenwände/ eingesprüht mit lenzgraffiti/ und der ungeduld des winters/ fingertrommelnd auf der ebene des tisches“.
Šiomis Antano A. Jonyno „Eilėraščio rašymo“ eilutėmis, kurias skaitė pats poetas ir vokiško vertimo autorius Norbertas Hummeltas, taip pat grupės „Subtilu-Z“ muzika ir atgijusiomis knygų lentynomis kovo 23 d. tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje atidarytas nacionalinis Lietuvos stendas ir oficialiai pradėta mūsų šalies kaip ypatingosios mugės viešnios programa. 140 kvadratinių metrų dviejų aukštų stende pagrindinėse sienose įrengtos aplink savo ašį besisukančios interaktyvios lentynos, kur pristatoma vokiečių kalba išleistų lietuvių autorių knygų kolekcija. Stendo architektas – Aurimas Syrusas (MB „Syrusas”).
Į stendo atidarymą susirinkusius svečius pasveikino Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille. „Tikiuosi, kad po šios knygų mugės jūs norėsite ne tik skaityti mūsų literatūrą, bet ir pasidomėti mūsų šalimi, atvykti pas mus“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.
„Fortsetzung Folgt“/ „Pasakojimas tęsiasi“- toks yra šių metų Lietuvos dalyvavimo šioje didžiulėje literatūros šventėje šūkis, apeliuojantis į kultūros sklaidos tęstinumą. Pasakojimą apie Lietuvą tęsia, gilina, plėtoja, pristato naujas spalvas ir garsus ne tik 26 naujos vokiškų leidyklų išleistos lietuvių autorių knygos, bet ir apie šimtą individualių „pasakojimų“ – rašytojų, poetų, vertėjų, leidėjų, knygų dailininkų, kultūros kūrėjų ir jos veidų, kurie susitiks su daugiatūkstantine Leipcigo literatūros mylėtojų minia 60-ieje renginių.
Į Leipcigo knygų mugę atvyksta šiuolaikinės Lietuvos literatūros žiedas: Tomas Venclova, Antanas A. Jonynas, Kęstutis Navakas, Eugenijus Ališanka, Sigitas Parulskis, Giedrė Kazlauskaitė, Gytis Norvilas, Giedra Radvilavičiūtė, Undinė Radzevičiūtė, Renata Šerelytė, Alvydas Šlepikas, Rimantas Kmita, Laurynas Katkus, Kęstutis Kasparavičius, Laimonas Briedis, Dalia Staponkutė, Paulina Pukytė, Mikalojus Vilutis, Aivaras Veikys, Agnė Žagrakalytė. Visuose renginiuose dalyvauja ir tikrieji Lietuvos literatūros ambasadoriai, be kurių ši šventė būtų neįmanoma: vertėjai Claudia Sinnig, Markusas Roduneris, Corneliusas Hellis, Saskia Drude.
Vokiečių skaitytojams pristatoma ir klasikinė Lietuvos literatūra: Antano Škėmos „Balta drobulė“, Romualdo Granausko „Šventųjų gyvenimai“, Jurgio Kunčino „Tūla“ ir kiti kūriniai suteikia pasakojimui apie Lietuvą dvasinės ir visuomeninės istorijos perspektyvą.
Antroji nacionalinio stendo dalis – kūrybinė erdvė, vadinamasis „Ė stendas“, kurio veiklas koordinuoja Vilniaus dailės akademijos dėstytojai ir studentai. Šio stendo lankytojai įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse gali susipažinti su išskirtine lietuvių kalbos raide „ė“ – jos forma, turiniu, garsu ir kitais aspektais.
Lietuvos literatūros šventę Leipcige papildo kultūrinė programa. Leipcigo audimo fabrike esančiame kultūros centre „Spinnerai“ jau veikia paroda „Oxymora“, kur galima pamatyti šiuolaikinės Lietuvos tekstilės kūrėjų darbus greta XX a. vokiečių literatų grupės paveikslų. Kovo 21 d. Leipcigo Šv. Mykolo bažnyčioje koncertavo „Liepaitės“, galerijoje „Hier + Jietzt” pristatyta Arturo Valiaugos fotografijos paroda, įkvėpta vokiečių poeto Johanneso Bobrowskio kūrybos. Kovo 24 d. Leipcigo muzikos ir teatro aukštojoje mokykloje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą atliks prof. Vytautas Landsbergis. Po mugės Leipcige dar bus pristatoma Lietuvos kino programa (balandžio 3-6 d.), šiuolaikinės muzikos gerbėjus kvies erdvinė opera tamsoje „Confessions“ (kovo 29, 30 d.)
„Ačiū Dievui, dar neskaičiau labai daug knygų“, – svarstė į Leipcigo knygų mugę atvykusi rašytoja Giedra Radvilavičiūtė. „Atrodo, kad jų kiekvienais metais išleidžiama vis daugiau. Pasak statistikos, daugėja ir skaitytojų – mugėse, festivaliuose, pristatymuose. Nežinau, ar mugės yra kaip nors susijusios su skaitymo patirtimi. Na, ta patirtimi, kai pramanyti puslapiai verčia mus keistis ir suprasti tai, ko nepaaiškina realybė. Tačiau tikrai tarp tų daugybės žmonių minioje vaikšto ne vienas, kuris skendėdamas triukšmingoje XXI amžiaus tyloje vis dar mano, kad knygos pasaulyje yra vienas iš tų dalykų, kuriam atidavęs sielą nesijauti apiplėštas.“