Atliepdamas 2017 metų Vilniaus knygų mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“, Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, rengia Lietuvos literatūros vertimų parodą „Lietuviškos knygos pasaulyje“. Parodoje eksponuojama 115 Lietuvos autorių knygų, išleistų įvairiose užsienio šalyse 33 pasaulio kalbomis. Paroda atidaroma vasario 14 d. 11.00 val.

Knygos suskirstytos į 8 kategorijas, atspindinčias Lietuvos literatūros panoramą: čia yra ir kolektyvinės rinktinės, poezija, proza, dokumentinė literatūra, taip pat knygos, skirtos vaikams ar išskirtiniai vertimai (pavyzdžiui – Neringos Abrutytės eilėraščių rinktinės danų ir graikų kalbomis, Tomo Venclovos eilėraščių knyga kinų kalba, lietuvių poezijos rinktinė persų kalba, Vandos Juknaitės pokalbiai su vaikais „Tariamas iš tamsos“ hebrajų kalba ir kitos).

Parodos knygų egzemplioriai paimti iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų ir Lietuvos kultūros institute kaupiamos lietuvių literatūros vertimų bibliotekos, tarp jų ir leidiniai, kuriuos rengia ir leidžia pats Institutas.

Vertimų istorijos

Pasak parodos sudarytojos, Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorės Rūtos Mėlynės,  tiksliai suskaičiuoti įvairiomis kalbomis prabilusių lietuviškų knygų tiesiog neįmanoma. „Atrastume ne vieną dėmesio vertą istoriją, kruopščiau patyrinėję lietuviškų knygų nuotykius kitose šalyse. Daug kam būtų smalsu sužinoti, kokiomis kalbomis, kokiose šalyse ir kodėl prabilo ta ar kita lietuvio autoriaus knyga, kas yra knygos vertėjas ir į kokias dviprasmybių pinkles pateko ją versdamas, kaip susiklostė tolesnis knygos likimas, kai iš globėjiškų leidėjo rankų ji pateko į margą ir nenuspėjamą potencialių skaitytojų pasaulį“, – pasakojo R. Mėlynė.

Viena tokių istorijų – apie 2016 metais Vokietijoje pasirodžiusį Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą į vokiečių kalbą. Per dviejų šimtų metų kūrinio gyvavimą – tai jau penktasis „Metų“ vertimas į vokiečių kalbą, skaičiuojant nuo pirmojo, kurį 1818 metais paskelbė Liudvikas Rėza. Pernai pasirodžiusio vertimo autorius – šešerius metus Klaipėdos universitete dėstęs, dabar jau garbaus amžiaus pastorius iš Berlyno Gottfriedas Schneideris, ėmęsis iš naujo versti vokiečių kalba ir taip prieinamą kūrinį tiesiog iš ilgesio ir noro laiškuose papasakoti Vokietijoje likusiai žmonai apie Lietuvą ir ypatingą, įprastais žodžiais neperteikiamą jos dvasią. Grįžęs į Vokietiją, vertimus parodė specialistui ir, sulaukęs teigiamo įvertinimo, nutarė išversti visą kūrinį. Tačiau vertimas dar ilgokai pragulėjo pastoriaus stalčiuje ir proga jį išleisti pasitaikė beveik po dviejų dešimtmečių.

Kai kurių knygų vertimai iškeliavo į pasaulį kartu su jų autoriais, įsipindami į jų likimus kitose šalyse. Didžiausias keliauninkas ir plačiausiai skaitomas bei žinomas tarp intelektualų yra Tomas Venclova.

Jo knygos yra išverstos į 15 kalbų ir sulaukė net 38 leidimų įvairiose užsienio šalyse. Keliauti mėgsta ir poetas eseistas Eugenijus Ališanka, todėl 11 jo knygų pasklido pasaulyje 6 kalbomis. Į 12 kalbų išverstos Icchoko Mero, į 11 – Sauliaus Tomo Kondroto, į 7 Grigorijaus Kanovičiaus knygos.

Paskui vertėją lietuvę Vytenę Muschik, kuriai antraisiais namais tapo Vokietija, iškeliavo ir tikrasis Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ rankraštis, atrastas stiklainyje, užkastame į žemę, jau po autorės mirties. Vertėjos iniciatyva 2014 metais Vokietijoje pasirodžiusi knyga išsyk tapo bestseleriu, o vokiškas leidimas pritraukė ir kitus: 2016 m. pasirodė suomiškas, šiemet turėtų išeiti prancūziškas, o, naujausiomis žiniomis, jau deramasi dėl angliško bei rumuniško leidimų.

Kai kurioms knygoms pasisekė, kad Lietuva tapo antraisiais namais jų vertėjams – ispanei Carmen Caro Dugo, šveicarui Markui Roduneriui, švedui Jonui Öhmanui, azerbaidžaniečiui Mahyrui Gamzajevui, ukrainiečiams Vladui Žurbai ir Vasiliui Kapkanui, amerikiečiui Jaydui Willui, poetui ir bardui iš Maskvos Georgijui Jefremovui.

600 Lietuvos autorių knygų per Nepriklausomybės metus

2001 metais Lietuvos valstybė pradėjo remti nacionalinės literatūros vertimus į įvairias užsienio kalbas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo sukurta Lietuvių literatūros vertimų skatinimo programa, kurią beveik dešimtmetį vykdė viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“, o toliau ir iki šiol sėkmingai tęsia Lietuvos kultūros institutas. Siekiant išdalyti valstybės skiriamas Vertimų skatinimo programos lėšas, dukart per metus rengiamas konkursas, kuriame turi teisę dalyvauti užsienio šalių leidėjai, sumanę savo šalyje išleisti lietuvių autoriaus knygos vertimą. Tokių leidėjų skaičius kasmet auga, o paraiškų konkursui visuomet pateikiama gerokai daugiau, nei leidžia finansinės programos galimybės. O jos pastaraisiais metais, atsižvelgiant į artėjančius Lietuvos pristatymus tarptautinėse Leipcigo ir Londono knygų mugėse, taip pat gerokai išaugo – nuo 30 tūkst. eurų 2012-ais iki 100 tūkst. eurų 2016 metais. Dėl paramos kūrinio ištraukos vertimui kreipiasi ir patys vertėjai, todėl kasmet paremiama 15-20 kūrinių ištraukų vertimų, kurie vėliau labai praverčia, ieškant leidėjų lietuvių autoriaus knygai.

Vertimų skatinimo programa vykdoma jau 16 metų ir per šį laikotarpį nuo 2001-ųjų jos dėka išleistos 246 Lietuvos autorių knygos 29 kalbomis – mažiausiai po 15 lietuviškų knygų kasmet.

Duomenis apie lietuvių literatūros vertimus nuo 1990-ųjų, tai yra per visus 26-erius Lietuvos nepriklausomybės metus pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tačiau ir šie skaičiai nėra galutiniai. Šių metų pradžios duomenimis bibliotekos fonduose buvo maždaug 550-ies pavadinimų Lietuvos autorių knygos 38 kalbomis, išleistos už Lietuvos ribų. Į šį skaičių nepatenka užsienio kalbomis Lietuvoje leidžiamos knygos, reprezentaciniai užsienio leidėjams skirti leidiniai – antologijos, ištraukų rinktinės, kurias rengia ir leidžia Lietuvos kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ar bet kuri kita Lietuvos leidykla.

Sulyginus Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos kultūros instituto duomenis galima teigti, jog per 26-erius Lietuvos nepriklausomybės metus užsienyje išleista apie 600 Lietuvos autorių knygų.

Tarp kalbų, į kurias nuo 2001-ųjų verčiami lietuvių autorių kūriniai, pirmauja vertimai į vokiečių (48), rusų (26), anglų (24), lenkų (20), italų (19), švedų (15) kalbas. Kai kuriomis kalbomis per šį laikotarpį išleista vos po vieną lietuvišką knygą: tai azerų, estų, graikų, hebrajų, japonų, norvegų, olandų, persų, turkų.

Yra ir vertėjų rekordininkų, pavyzdžiui, vienintelio lietuvių literatūros vertėjo į slovėnų kalbą Klemeno Pisko dėka per 10 metų Slovėnijoje išėjo 10 lietuviškų knygų, tarp jų Jurgos Ivanauskaitės, Kazio Borutos, Sigito Parulskio, Lauros Sintijos Černiauskaitės romanai, išsami Tomo Venclovos poezijos rinktinė, Vytautės Žilinskaitės, Ingridos Vizbaraitės ir Kęstučio Kasparavičiaus knygos vaikams. Šiuo metu nenuilstantis vertėjas rengia Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimą. Negana to, kiekvienam savo vertimui jis pats ieško ir sėkmingai suranda leidėją. Nedaug nuo slovėno atsilieka ir Mirjana Bračko, vertėja į kroatų kalbą. Jos bibliografijoje jau 9, o šiemet pasirodys ir 10-oji lietuviška knyga – jau keletą metų savojo leidėjo Kroatijoje ieškanti Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė.

DAUGIAU VERTIMŲ STATISTIKOS IEŠKOKITE ČIA: