Lietuvos kultūros pristatymo Ukrainoje pavasarį vainikuos bėgantys vyrai ir mados vėjas iš Baltijos
Gegužės 13-14 dienomis vyksiančiame Lvovo vaikų festivalyje prasidės antroji Lietuvos ir Ukrainos iliustruotojų kelionė – šįkart menininkų kūrybinių dirbtuvių vaikams „karavanas“ apvažiuos šalies Vakarus: po Lvovo pajudės į Rožniativą, Ivano-Frankivską ir Ternopilį. Lietuvos kultūros instituto koordinuojamas projektas „Lietuva-Ukraina: kultūros partnerystė 2016” pavasario etapo pabaigai taip pat pristatys garsios lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjos Eglės Budvytytės performansą Kijevo gatvėse „Choreografija bėgančiam patinui“ gegužės 18 dieną, gegužės 19-20 Ukrainos sostinėje architektė Elena Archipovaitė dalyvaus Tarptautiniame architektūros festivalyje „CANactions“, gegužės 19-ąją Kijeve atsidarys ir Baltijos šalių mados dizaino paroda „N WIND SHOWCASE: BALTIC“.
Iliustruotojų dirbtuvės – kūrybinis „priešnuodis“
Pirmasis iliustruotojų kūrybinių dirbtuvių turas vyko balandį Zaporožėje, Krivij Rihe, Dniepropetrovske ir Kijeve, ture dalyvavo dailininkai Ieva Babilaitė ir Paulius Juodišius, teatro režisierė Saulė Degutytė ir jų kolegės iš Ukrainos Natalija Gaida ir Hanna Zviaginceva. Antrame ture prie lietuviškosios komandos dalies prisijungs dailininkai Julija Pilipčatina ir Dmitro Kuzmenko. Visą dirbtuvių procesą filmuoja ukrainiečių režisierė Katerina Mizina, kuri kurs dokumentinį filmą apie keliaujančių dailininkų patirtis.
Pasak Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorės Rūtos Mėlynės, savo laiką kūrybinių dirbtuvių dalyviams mielai aukojo savanoriai, lydėję iliustruotojus po žymesnes lankomų miestų vietas. „Išgirdome įvairių pasakojimų iš Ukrainos istorijos, jos dabarties problemų. Daug ir patys pasakojome apie Lietuvą, kuri šiuo metu Ukrainai yra tapusi kelrode žvaigžde, geruoju pavyzdžiu“, – pirmojo turo įspūdžiais dalijosi koordinatorė.
Per tris dirbtuvių valandas vaikai, padedami menininkų profesionalų, sukurdavo istoriją, iš pradžių ją durstydami iš smulkių epizodų, vėliau jungdami į reikšmingą pasakojimą, o paskui piešdami, spalvindami, plėšydami iš popieriaus, gamindami kostiumus, muzikos instrumentus ir galiausiai su daiktų teatro režisiere gyvai inscenizuodami ją didžiuliame šviesos ekrane.
Lietuvių ir ukrainiečių dailininkai dirbo kaip darni komanda, kurios nariai supranta vienas kitą be žodžių, iš mimikos, menkiausio rankos judesio, nors dauguma prieš dirbtuves buvo nepažįstami žmonės.
„Šiose kūrybinėse dirbtuvėse gimsta tarsi nauja atvira lietuvių ir ukrainiečių menininkų draugija, kurioje jau yra septyni dailininkai iliustruotojai iš Ukrainos, trys iš Lietuvos, keli teatro, kino kūrėjai, žurnalistai, kultūrinių renginių koordinatoriai – šiuos žmones vienija rūpestis vaikų gyvenimu, jų ateitimi, ypač tų vaikų, kurių vaikystė dėl suaugusiųjų kaltės yra atsidūrusi pavojuje. Dirbtuvių tikslas – „užkrėsti“ visus dirbtuvių dalyvius gydančiuoju kūrybos virusu, kad jis lyg koks priešnuodis kuo ilgiau veiktų žmogaus organizme, stiprindamas jo atsparumą tikrovės negandoms“, – reziumavo R. Mėlynė.
Vyrų ir miestų tapatybė bei mados dizainas
Menininkės Eglės Budvytytės performansas „Choreografija bėgančiam patinui“ buvo sukurtas 11-ai Baltijos tarptautinio meno trienalei Vilniuje, vėliau buvo adaptuotas Sidnėjaus bienalei. Artėjantį savaitgalį vyks dalyvių atrankos Kijeve. Šis performansas yra įtrauktas į Kijeve vykstančios tarptautinės Baltijos ir Šiaurės šalių šiuolaikinio meno parodos „Tapatybė. Už netikrumo uždangos“ programą (parodos organizatoriai – Latvijos šiuolaikinio meno centras ir Ukrainos nacionalinis muziejus.
Budvytytė savo kūryboje derina kiną, šokį, architektūrą ir video meną. Ji pabrėžia improvizacinį savo darbų aspektą, taip pat dalyvavimo svarbą: „Mane domina keisčiausi ir netikėti dalykai, kurie nutinka, kai kūnas viešumoje ima elgtis ne tuo būdu, kurį jam diktuoja įvairios konvencijos – elgesio schemos, nerašytos socialinės normos. Atliekant „Choreografiją bėgančiam patinui“ įdomu priversti stebėtojus pasijusti nepatogiai, taip, kaip pro šalį einant krišnaitų procesijai. O „bėgantys patinai“ yra sutrikę dėl vyriškos tapatybės krizės, nes senieji „mačizmo“ kodai nebeveikia. Jie bėga ir slepiasi nuo savo senosios tapatybės, senosios sistemos ir tuo pat metu įkūnija naujos tapatybės ženklus, judesius ir gestus, kuriuos matome ne kaip vyriškus ar moteriškus, o kažką per vidurį“, – teigia menininkė.
Architektūros festivalis „CANactions“ yra nuo 2008 m. Kijeve veikiantis didžiausias Ukrainos šiuolaikinei architektūrai skirtas renginys, kurio tikslas – sutelkti profesinę bendruomenę ir šalies visuomenę šalies architektūros integravimui į pasaulinį kontekstą, sukurti idėjų apytakos platformą, aktyvinti šiuolaikinės estetikos tendencijų įgyvendinimą. Šių metų festivalio, kurio kuratorius – žymus Nyderlandų architektas ir urbanistas Theo Haubenas, tema – „Resilient Architecture“ (lanksti, elastinga, gaji architektūra).
Architektė ir urbanistikos specialistė Elena Archipovaitė festivalyje „CANactions“ gegužės 19-21 d. ves kūrybines dirbtuves apie dirbtuvių vietos – istorinio Ivano Hončaro muziejaus Kijeve erdvės įprasminimą ir Kijevo viešųjų erdvių funkcionalumą. E. Archipovaitė taip pat skaitys paskaitą „Erdvės politika: piliečių įgalinimas erdvių planavime“ (gegužės 20 d.).
Nuo gegužės 19-osios Kijeve pristatoma Baltijos šalių mados vitrina. Projektas „N WIND SHOWCASE: BALTIC“ pristatys 12 aktyviai veikiančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos drabužių, avalynės ir aksesuarų kūrėjų ir prekės ženklų: D.Efect (Lietuva), Agnė Kuzmickaitė (Lietuva), Formuniform (Lietuva), Keta Gutmane (Latvija), Mareunrol‘s (Latvija), Blank Blank (Latvija), Reet Aus (Estija), Anchovy (Lietuva), Okiiko (Lietuva), June 19 (Lietuva), MIESAI (Latvija), Elina Dobele (Latvija).
Rudenį projektas „Lietuva-Ukraina: kultūros partnerystė 2016” pradeda antrąjį etapą, kurio akcentas – scenos menai: tarpdisciplininio meno festivalyje „Gogolfest“ Kijeve dalyvaus Oskaro Koršunovo teatro spektakliai, taip pat šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ („Operomanija“), Menų spaustuvės gatvės šokio spektaklis „Feel-link“, šokio teatro „Dansema“ spektakliai, „Stalo teatras“ ir kt. Taip pat rudenį Ukrainoje skambės klasikinė ir šiuolaikinė Lietuvos kompozitorių muzika, vyks įvairios parodos.