Lietuvos kultūros institutą jau pasiekė pirmos į užsienio kalbas išverstos lietuvių autorių knygos – tai 2014 m. pabaigoje Zagrebe išleistas Romualdo Neimanto romanas „Tragom sunčeva kamena“ („Saulės akmens pėdsakais“), kroatiškai prakalbintas Mirjanos Bračko, ir vokiečių kalba pasirodžiusi Julijos Reklaitės, Rūtos Leitanaitės ir kt. autorių knyga apie dabartinio Vilniaus architektūrą „Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas“ (vertė Sakia Drude).

Lietuvos kultūros instituto vertimų skatinimo programos lėšomis šiemet nutarta paskatinti net 40 lietuvių literatūros vertimo projektų, tarp jų – 19-os knygų vertimus į 12-a skirtingų užsienio kalbų (anglų, rusų, lenkų, italų, slovėnų, ukrainiečių, bulgarų, vokiečių, latvių, albanų, graikų, makedonų) ir 21-o kūrinio ištraukų vertimą į 13 užsienio kalbų (čekų, azerų, vengrų, graikų, olandų, prancūzų, ispanų, italų, estų, anglų, lenkų, latvių ir rusų).

Literatūros vertimo programa 2014 m. paskatino anglų kalba išleisti Kornelijaus Platelio „Eilėraščius“ (vertė Jonas Zdanys), rusiškai prabilo Antano A. Jonyno „Sonetai ir kiti eilėraščiai“ (vertė Anna Gerasimova). Tomo Venclovos poezijos rinktinė pernai buvo pristatyta slovėniškai (vertė Klemen Pisk). Lenkijoje pasirodė į lenkų kalbą išverstas lietuvių rašytojo, dramaturgo ir eseisto Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“ (vertė Michał Piątkowski), Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose buvo pristatytas Kristijono Donelaičio „Metų“ ispaniškasis leidimas (vertė Carmen Caro Dugo). Visi šie publikuoti lietuvių literatūros vertimai jau pristato Lietuvos kūrėjų darbus skirtingose šalyse.

Šiemet lenkiškai bus išleistos trys knygos: Nijolės Miliauskaitės „Uždraustas įeiti kambarys“ (vertėja Alina Kuzborska), Alvydo Šlepiko „Mano vardas Marytė“ (vertėja Paulina Ciucka) ir Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ (vertėja Izabela Korybut-Daszkiewicz). Italijos knygynuose pasirodys Sigito Parulskio „Pjesės: PS. byla OK, Vienatvė dviese, Keltininkas“ (vertėjai Toma Gudelytė ir Stefano Moretti). Ukrainiečiai gimtąja kalba galės perskaityti Vasylio Kapkano išverstus Juozo Lukšos „Partizanus“, tuo tarpu bulgarams „atiteks“ Herkaus Kunčiaus „Būtasis dažninis kartas“ (vertėja Antonia Penčeva). Vokiečiams jų kalba bus pristatyta Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas Marytė“ (vertėjas Markus Roduner), latviai galės skaityti Romualdo Granausko knygos „Rūkas virš slėnių“ vertimą (vertėja Daina Avotiņa), graikiškai pasirodys Neringos Abrutytės eilėraščių rinktinė (vertėjas Sotirios Souliotis). Makedonijoje „išmuš“ Andriaus Tapino „Vilko valanda“ (iš anglų į makedonų kalbą ją išvers Elizabeta Bozhinoska), o slovėnų knygų lentynose pasirodys spalvotos Kęstučio Kasparavičiaus „Kvailos istorijos“ ir „Mažoji žiema“ bei Ingridos Vizbaraitės „Karžygiuko istorija“, kurias slovėniškai prakalbins Klemenas Piskas. Vasarį rusų kalba pasirodys Tomo Venclovos straipsnių knyga „Ties ribomis. Įvairių metrų publicistika“ (vertė Marija Čepaitytė ir Tomas Čepaitis), o kovą rusakalbius skaitytojus pasieks lietuvių literatūrai skirtas „Innostranaya literatura“ numeris: „Lietuva: išbarstyta ir surinkta“, kuriam tekstus į rusų kalbą vertė net 12 vertėjų.

Lietuviškų (arba su Lietuva susijusių) tekstų vertimų į užsienio kalbas skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Ją pradėjo įgyvendinti tuomet veikusi viešoji įstaiga „Lietuviškos knygos“, vėliau šią veiklą tęsė Tarptautinių kultūros programų centras, o dabar – Lietuvos kultūros institutas. Nuo programos sukūrimo buvo paskatinta daugiau nei 140 lietuviškų knygų vertimų į daugiau nei 20 kalbų.

„Tai – ne vienintelis mūsų puoselėjamas būdas atverti galimybes lietuvių literatūrai prisistatyti užsienio rinkoje“, – pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Anot jos, be šios vertimų skatinimo programos, pernai būta ir kitų vertimų: šiemet kiniškai prabilo penki jauni lietuvių autoriai, išdrįsę susidurti su itin trumposios – „Flash Fiction“ prozos žanru. Užpernykščio spalio pabaigoje Didžiosios Britanijos leidykla „Dedalus“ išleido kelerius metus rengtą lietuvių prozos antologiją „The Dedalus Book of Lithuanian Literature“, kurioje pateikiama 19-os lietuvių rašytojų kūryba, pernai šį knyga buvo sutikta ir Lietuvoje. Lietuvos ambasadoje Berlyne, Lietuvių literatūros salone buvo surengtos Grigorijaus Kanovičiaus romanų trilogijos „Žvakės vėjyje“ (vokiškas pavadinimas „Ewiger Sabbat“) sutiktuvės. Jaroslavas Melnikas Lvovo knygų mugėje pristatė jau trečiąją savo knygą „Kodėl aš nepavargstu gyventi“, kurą išleido Ukrainos leidykla, o slovėniškai pasirodė Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“.

Taip pat šiemet dienos šviesą išvydo dar vienas Lietuvos kultūros instituto parengtas užsienio leidėjams skirtas informacinis literatūrinis leidinys anglų kalba „Literature’14. Books from Lithuania: Fiction and Memoir“, kuriame pristatomos devynios 2012–2013 metais išleistos lietuvių autorių knygos ir jų fragmentai. Literatūrologės Jūratės Čerškutės sudarytame leidinyje galima rasti Eugenijaus Ališankos, Romualdo Granausko, Grigorijaus Kanovičiaus, Sigito Parulskio,Tomo Rekio, Dano Sėlio ir Dalios Sruogaitės kūrinių ištraukų vertimus, esmines žinias apie kūrinius ir jų autorius.

Kotryna Pranckūnaitė, Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė, taip pat pabrėžia ir ypatingus kai kurių verstų knygų pasiekimus užsienio rinkoje: „Itin nudžiugino naujiena, kad vokiškoje „Amazon“ svetainėje vokiečių vertėjos Vytenės Muschik pastangomis išleista lietuvių autorės Dalios Grinkevičiūtės knyga „Aber der Himmel – grandios“ („Lietuviai prie Laptevų jūros“) tapo bestseleriu Nr. 1 Rytų Europos biografijų ir prisiminimų kategorijoje (Osteuropäische Biografien & Erinnerungen), aplenkdama net Vaclovo Havelo knygas. Per pusmetį buvo išparduotas visas pirmasis knygos tiražas (2000 egzempliorių). O viskas, sako, prasidėjo nuo to, kad „Spiegel online“ paskelbė itin teigiamą knygos recenziją“

„2017 m. Lietuva pakviesta tapti Leipcigo knygų mugės garbės viešnia, o 2018 m. kartu su Latvija ir Estija taps knygų rinkos dėmesio centru Londono knygų mugėje, tad pastaruoju metu pagrindinį dėmesį skiriame vertimams į vokiečių ir anglų kalbas, – sako LKI direktorė A. Žilinskienė, – tačiau kartu vyksta labai intensyvus lietuvių literatūros skverbimasis į kitas, ne anglakalbių ar vokiečiakalbių šalių literatūros rinkas.“[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]