Ieva Krivickaitė, bernardinai.lt

2014-ieji eina į pabaigą, o kultūros, kalbos ir literatūros žmonėms tai reiškia, kad baigiasi Kristijono Donelaičio metai. Renginių, aptarimų, minėjimų šiemet buvo daug – tiek mokslinių, tiek mokyklinių, tiek visuomeninių. Gruodžio 9-10 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kvies šiuos metus apibendrinti: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Taikomosios dailės muziejuje įvyks baigiamasis jubiliejinių Kristijono Donelaičio metų renginys – visuomenei skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės” (XIV Jurgio Lebedžio skaitymai). Tarp konferencijos svečių – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai ir „Metų“ vertėjai į užsienio kalbas.

Apie „Metų“ vertimą į italų kalbą ir Lietuvos literatūrą Italijoje lietuviškai kalbėjomės su Pizos universiteto Lingvistikos katedroje dirbančiu Adriano Cerri.

Kas paskatino „Metus“ išversti į italų kalbą? Kodėl Jums tai atrodė svarbu?

Gal sunku patikėti, bet „Metus“ pradėjau versti kaip pomėgį. Apie Donelaičio sudurtinius žodžius 2006 m. buvau parašęs bakalauro darbą, todėl tekstą jau gerai žinojau. Man tiesiog buvo smalsu išgirsti, kaip tokie garsūs lietuviški hegzametrai skambėtų itališkai. Taip 2007 m. ėmiau versti kelias eilutes. Rezultatas iš karto labai patiko. Galvojau – kokia bėda, kad itališko vertimo dar nėra, jį būtinai reikia atlikti! Taip ir nusprendžiau toliau versti. O kai buvo paskelbta, kad 2014 m. Lietuvoje vyks Donelaičio gimimo metinės, man pasidarė aišku, kad užbaigsiu pradėtą darbą. Maniau, kad tai bus gera proga supažindinti italus su lietuvių literatūros klasika.

Kaip manote, kodėl ir kuo poema įdomi italams?

Donelaičio poema italams svarbi dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, „Metai“ yra ne tik Lietuvos, o Europos literatūros klasika. Mums, kaip europiečiams, labai reikia susipažinti su kitų tautų literatūriniais šedevrais. Be to, poemoje pasakojama apie būrų gyvenimą, jų džiaugsmus ir sunkumus. Negalime pamiršti, kad iki XX a. pradžios Italijos gyventojų didelę daugumą sudarė valstiečiai ir žemdirbiai. Todėl kaimo poetika mums visai nesvetima. Trečia priežastis – kasmet vis daugiau italų turistų keliauja į Lietuvą. Vadinasi, italai po truputį atranda Lietuvą ir jos kultūrą.

Visą interviu skaitykite nuorodoje.