Šį rugpjūtį rašytojas, kritikas, dėstytojas ir lietuvių literatūros vertėjas iš Austrijos Cornelius Hellis kūrybinį darbą dirbo Vilniuje – dalyvavo Lietuvos kultūros instituto rengiamoje Lietuvių literatūros vertėjų rezidencijų programoje.

Šis tęstinis projektas yra skirtas užsienyje gyvenantiems vertėjams, kurie kūrybinį, profesinį gyvenimą sieja su lietuvių literatūra ir jos sklaida savo šalyse. 2017 m. Lietuva garbės viešnios teisėmis dalyvaus tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, tad vertimai į vokiečių kalbą yra vienas iš aktualiausių literatūros sklaidos prioritetų.

Reziduodamas Vilniuje, C. Hellis pasinaudojo proga tiesiogiai bendrauti su savo verčiamų knygų autorėmis – Giedra Ravilavičiūte ir Renata Šerelyte: „Susikalbėti su autoriais – svarbiausias mano rezidencijos tikslas. Geriausias pavyzdys – Giedra Radvilavičiūtė. Verčiu jos esę rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos” ir reikia priimti daug sprendimų, kuriems aš neturiu teisės be autorės. Pavyzdžiui – ji pasirašo kaip Giedra Radvila Rudoji. Austrų skaitytojai žino apie Radvilas, bet „Rudoji” juos jau trikdytų. Giedra sako – išbrauk. Yra kitų niuansų, kad ir – moteriškos pavardės ir jų galūnės. Arba „Čeburėkinė” – austrai ir vokiečiai nesupras, kas tai. Giedra leidžia rašyti „Picerija”. Dar tarkime yra pastraipa, kur visas pasakojimas atskleidžiamas per Lietuvoje atpažįstamus knygų pavadinimus. Nusprendėme ją sudaryti iš pavadinimų, kurie būtų aiškūs vokiečiakalbiams skaitytojams. Tokių pavyzdžių – daugybė. Visais atvejais galbūt būtų galima apačioje rašyti paaiškinimą, bet autorė to nenori, jai svarbu, kad esė liktų meninė literatūra, ne mokslinė. Sėdime kartu prie stalo ir puslapis po puslapio nagrinėjame tekstą. Taip pat verčiu Renatos Šerelytės „Vėjo raitelį”, ten yra daug sovietmečio realijų – aš ne viską žinau, suprantu”, – savo darbo „virtuvę” atskleidė vertėjas.

„Galima sakyti, kad tai yra tikras kalbos detektyvo darbas!”, – pripažino C. Hell. Beje, vertėjas dalyvavo ir Biržuose vykusiame tarptautiniame šiuolaikinės literatūros forume „Šiaurės vasara”, kur skaitė pranešimą „Lietuvių literatūros sklaida Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje”. Cornelius Hellis taip pat dirba ir ties Undinės Radzevičiūtės romano „Žuvys ir drakonai” vertimu.

Cornelius Hell (gimė 1956 m. Zalcburge) yra išvertęs Vienuolio, Žemaitės, M. Katiliškio, R. Gavelio, J. Ivanauskaitės, R. Granausko, J. Erlicko, M. Ivaškevičiaus, R. Šerelytės, A.A. Jonyno, V. Bložės, N. Miliauskaitės, A. Nykos-Niliūno, J. Kunčino, A.Mackaus, J. Vaičiūnaitės, E. Ališankos, L. Katkaus, R.Stankevičiaus, K. Platelio, D. Kajoko, D. Čepauskaitės, D. Zelčiūtės, H. Kunčiaus, J. Meko, T. Marcinkevičiūtės, V. Juknaitės, G. Radvilavičiūtės, M. Zingerio, S. Parulskio, T. Venclovos ir kitų autorių kūrinių. 2010 m. gavęs Austrijos stipendiją tyrinėjo lietuvių literatų K. Borutos, V. Krėvės-Mickevičiaus ir H. Nagio ryšius su Austrija, taip pat vertė R. Šerelytės romaną Mėlynbarzdžio vaikai.

Nuo 2011 m. Lietuvoje jau stažavosi šie vertėjai: Alina Kuzborska (Lenkija), Klemen Pisk (Slovėnija), Reeta Tuoresmmaki (Suomija), Mirjana Bračko (Kroatija), Darius Sužiedėlis (JAV), Aleksandra Vasilkova (Rusija), Beata Kaleba (Lenkija), Cornelius Hell (Austrija), Anita Van der Molen (Nyderlandai), Vytenė Muschick (Vokietija), Adriano Cerri (Italija), Darius Ross (Kanada) ir kt.