LIZA BALIASNAJA
„Figūros“. MO muziejaus archyvo nuotr.
Iš Lietuvos kilusi šokėja, choreografė ir pedagogė Liza Baliasnaja (g. 1994 m.) šiuo metu gyvena Briuselyje (Belgija). Profesinę karjerą L. Baliasnaja pradėjo Kauno šokio teatro „Aura“ trupėje. Šokį ir choreografiją studijavo Artez šokio akademijoje Olandijoje ir P.A.R.T.S šokio mokykloje Belgijoje. Šiuo metu L. Baliasnaja studijuoja filosofiją KU Leuven universitete Belgijoje.
Baigusi šokio studijas, 2016 m. L. Baliasnaja Lietuvoje pradėjo vesti seminarus bei paskaitas jauniems šokio studentams, mėgėjams bei šokio profesionalams, yra kviestinė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja. Kaip atlikėja ji dirbo su tokiais choreografais kaip Mårten Spångberg (Švedija), Ula Sickle (Kanada / Lenkija / Beglija), Eszter Salamon (Vengrija / Prancūzija / Vokietija), DD Dorvillier (JAV / Prancūzija), Lenio Kaklea (Graikija / Prancūzija). Šokdama įvairiuose spektakliuose ji yra pasirodžiusi tarptautinių festivalių „Tanz im August“, „ImpulsTanz“, „Wiener Festwochen“ scenose, yra atlikusi rezidencijas Estijoje, Belgijoje, Izraelyje, Pietų Korėjoje ir Prancūzijoje, dirbusi choreografės Eszter Salamon asistente.
Savo pačios meninėje praktikoje L. Baliasnaja meno teorijos, filosofijos klausimus jungia su šokio tyrimo metodologijomis. Jos sukurti spektakliai „Commensurate to be with“ ir „Figūros“ ( abu 2018) yra rodomi ir šokio, ir vizualiojo meno salėse Lietuvoje ir už jos ribų.
„Figūros“ – tai L. Baliasnaja ir britų kilmės šokėjo ir muzikanto Sidney Barneso duetas, paremtas vadinamuoju geštalto perjungimu (angl. Gestalt switch). Tai fenomenas, susijęs su mūsų galimybe kai kurias dvimates figūras matyti dvejopai (pvz., kai kiškio galva virsta anties galva, o princesė – sene). Vieni mintyse vieną vaizdą pakeisti gali greitai, kiti tik palaipsniui. Šis fenomenas pats savaime nėra objektyvi realybė, reikšmę jam suteikia pats žmogus. Suvokimas priklauso tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Spektaklyje kūrėjai tiria, kas vyksta išgyvenant tą vaizdo „perjungimą“, kaip keičiasi vizualinė, intelektinė ir net emocinė stebėtojo patirtis. O jei tai patiriama keliskart, tai gali paskatinti introspekcinį mąstymą, stebint, kaip išorė keičia vidų. Figūros kviečia žiūrovą sutelkti dėmesį į asmeninę minčių choreografiją, kurią stimuliuoja atlikėjų kuriami fiziniai peizažai.
liza.balias1994@gmail.com