Agnija Šeiko
„Oneiro“.Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka
Choreografė, šokėja ir pedagogė Agnija Šeiko (g. 1977) studijavo choreografijos bakalaurą ir įgijo teatrologijos magistro laipsnį Klaipėdos universitete, o studijas tęsė Nyderlanduose. 2005 m. baigė choreografijos studijas Roterdamo šokio akademijoje „Codarts“. Grįžusi po studijų, aktyviai įsijungė į Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ ir kasmetinio Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „PLArTFORMA“ veiklą. A. Šeiko dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentė.
2012 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Šeiko šokio teatrą, kuriam vadovauja iki šiol. Ši šokio trupė su Šeiko sukurtais spektakliais lankėsi JAV, Islandijoje, Italijoje, Izraelyje, Kinijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje.
Šeiko kūrybinėje biografijoje jau per tris dešimtis įvairių žanrų ir formų šokio spektaklių, iš kurių 12 sudaro Šeiko šokio teatro repertuaro pagrindą. Be to, A. Šeiko kuria choreografiją muzikiniams spektakliams: yra bendradarbiavusi su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, Klaipėdos dramos teatru, Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, dalyvavusi nepriklausomuose ir reprezentaciniuose projektuose. Kurdama šokio spektaklius, A. Šeiko bendradarbiauja su įvairių meno sričių kūrėjais, todėl jos darbuose dažnai naudojama originali muzika, skulptūrinės instaliacijos, vaizdo projekcijos. Kartu su kompozitoriumi Jonu Sakalausku sukūrė tris neįprasto žanro spektaklius – šokio operas „Izadora“ (rež. Agnius Jankevičius, 2008), „Dykra“ (2011), „Džiuljetos“ (2012).
Šeiko kūrybiniai darbai kas kartą nustebina vis nauja forma, kontekstais ar paieškų kryptimi. Choreografė renkasi neįprastas erdves, įvietintą meną. Pastarąjį dešimtmetį ėmėsi dviejų naujų krypčių – šokio spektaklių vaikams ir spektaklių–ekskursijų. Jos šokio spektakliai vaikams pratęsia ir papildo edukacinę „Šeiko šokio teatro“ veiklą, o spektakliai-ekskursijos praplečia šokio raiškos erdvę. Lietuvos pajūryje sukurtos erdvinės istorinės ekskursijos „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda transit Memel“ (2015), „Lucky Lucy“ (2016), „Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje“ (2018), „Neužšąlantys namai“ (2018), „Užpustyti“ (2019) žiūrovus perkelia į kitą istorinį ir emocinį laiką.
Šeiko triskart apdovanota pagrindiniu šalies profesionaliojo teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi (2009, 2012 ir 2019) ir yra pelniusi Boriso Dauguviečio auskarą už pastarojo dešimtmečio tarpdisciplininę kūrybą, atveriančią plačias šiuolaikinio šokio sąveikos su kitais menais ir kultūros paveldu perspektyvas (2016). Šiuolaikinio šokio asociacija A. Šeiko jau du kartus (2016 ir 2020) pripažino metų choreografe.
Šokio ir muzikos spektaklis „Oneiro“ kalba apie tarpinės būsenos magiją. Scenoje iš tamsos ir tylos išnyra ir gimsta uostamiesčio violančelininko Mindaugo Bačkaus ir Nyderlanduose gyvenančio japonų kilmės šokėjo ir choreografo Kenzo Kusuda duetas. Jo pagrindu pasirinktas Davido Lango po rugsėjo 11-osios tragedijos sukurtas muzikinis kūrinys „World to come“. Tarp čia ir dabar bei ten, anapus, balansuojantis spektaklio veiksmas lėtas, ištęstas ir mąslus. Žiūrovai palengva nardinami į meditatyvią būseną, kurioje gali ne tik žvilgsniu klaidžioti po šviesų dailininko Justo Bø sukurtą šešėlių pasaulį, bet ir mintimis nuslysti tolyn nuo kasdienybės, kažkur ten, kažkur tarp – tarp šio ir ano pasaulio, tarp garso ir tylos, natų ir improvizacijos, intuicijos ir choreografijos.