Laura Garbštienė (g. 1973 m.) išgarsėjo kaip sunkiai į apibrėžimus telpanti menininkė. Savo kūryboje performansą, fotografiją bei vaizdo ir kino filmus ji suaudė į itin savitą, analogų neturintį ornamentą. Dauguma individualių jos darbų sukurti menininkų rezidencijose užsienyje. Ji pati tapo visų darbų objektu, pasitelkdama performansą (dažnai – muzikinį pasirodymą), kalbos ir reikšmės paradoksalų neatitikimą svetimos kultūros kontekste, naivumo estetiką. Remdamasi šalies, kurioje reziduoja, kultūriniu palikimu ar stereotipais, L. Garbštienė kuria fiktyvius personažus, kuriais tampa pati, veikiančius įsivaizduojamose, nekasdieniškose, nepatogiose situacijose. 

Šiais darbais L. Garbštienė permąsto menininko situaciją sėkmės, žinomumo bei ekonominėmis – pragyvenimo – kategorijomis, sunerdama jas į vieną kilpą („Filmas apie nežinomą menininkę“, 2009). Nuo 2014 m. L. Garbštienės kūrybinis laukas apima gamtos reiškinių, ekologinės sąmonės, buities ir nykstančių kaimo procesų refleksiją, išreiškiamą ne per teorinius tyrimus ar lyrinę distanciją, o paprastomis, betarpiškomis priemonėmis. 2017 m. pirmą kartą pristatytame projekte simpoziume „Verpėjos“ L. Garbštienė kartu su menininkėmis Milda Laužikaite, Jurgita Žvinklyte ir Marcinkonių kaimo bei apylinkių bendruomenėmis mokėsi senosios verpimo rateliu technikos, nesileisdama į konceptualias jos interpretacijas. 2019 m. parodoje „Ašmenys pamažu sinchronizuojasi“ menininkė kvietė žiūrovus drožinėti nukirstų medžių šakas, taip pat nepateikdama jokios šio sumanymo užmačios. Menininkei svarbiau autentiškas, neperteklinis proceso pažinimas: veiksmas jau glūdi mūsų rankose, ir „menas“ ar „amatas“ tėra keli iš galimų jo pavadinimų.  

Menininkės kūriniai pristatyti Šiuolaikinio meno centro Vilniuje parodose, galerijoje „Vartai“, Raumos Baltijos bienalėje Suomijoje (2004), Prahos šiuolaikinio meno bienalėje (2007), Liverpulio šiuolaikinio meno bienalėje (2010). Prestižiniame Oberhauzeno tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje „Filmas apie nežinomą menininkę“ įvertintas specialiu žiuri paminėjimu ir „FIPRESCI“ prizu.