Lietuvos Kultūros Institutas
Lietuvos kultūros gidas, Menininkai

Kristina Inčiūraitė

Kristina Inčiūraitė. „Kiaurymių orkestras”, 2018. Foto Evgenia Levin

Svarbiausia Kristinos Inčiūraitės (g. 1974 m.) kūrybos tema – moters identitetas ir jo kaita visuomenėje kintant sociopolitinėms, ekonominėms bei kultūrinėms aplinkybėms. Ji kuria filmus, fotografijas, piešinius, instaliacijas ir objektus. Moters identitetą K. Inčiūraitė tyrinėja per jai reikšmingus sandus – moters balsą / pasakojimą (jos filmuose moteris dažnai yra tik numanoma – reprezentuojama balsu už kadro) ir viešąją erdvę, kurioje dažniausiai veikia jos herojės, kvestionuodama stereotipinę moters reprezentaciją. Kaip herojes menininkė renkasi įvairias moteris – verslininkes, sportininkes, aktores, viešosios sferos veikėjas arba miestelio gyventojas, aptarnavimo sferos darbuotojas ir pan., susitelkdama į kaitos momentą jų paprasto gyvenimo istorijose. Menininkei reikšmingas ne socialinis statusas, o pajautos ir mintys, sąsaja su socialine terpe, atskleidžianti įvairialypį moters pasaulėvaizdį. K. Inčiūraitės kūriniuose koegzistuoja moters proziškumas ir poetiškumas praradimų ir „dar ne“ atradimų, nostalgijos ir pokyčio momento laukimo paradigmoje. Šis kūrybinis kelias reziumuojamas pačios menininkės sudarytoje knygoje „Trokštu visko: meilės, vaikų, nuotykių, intymumo, darbo“ (Kristinos Inčiūraitės studija, 2020), kurioje įvairių teoretikų tekstais ir jautriais dizaino sprendimais tyrinėjamas paradoksalus ir eksperimentinis K. Inčiūraitės kūrybos kelias.   

Be daugelio kitų parodų, jos kūriniai buvo eksponuojami 15-oje Talino grafikos trienalėje (2012), 4-oje „Ars Baltica“ fotografijos meno trienalėje (2007–2008), 3-ioje Prahos, 2-oje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėse (2007), 9-oje Baltijos tarptautinio meno trienalėje (2005), taip pat tokiose institucijose kaip Nacionalinė dailės galerija, MO muziejus ir Šiuolaikinio meno centras (Vilnius), Nacionalinis XXI amžiaus meno muziejus MAXXI (Roma), Kinijos Nacionalinis meno muziejus (Pekinas), Ukrainos nacionalinis meno muziejus (Kijevas), kultūros centras „Oi Futuro“ (Rio de Žaneiras), Kalmaro meno muziejus (Kalmaras), parodų salė „Mucsarnok“ (Budapeštas), KUMU meno muziejus (Talinas). Jos filmai pristatyti tokiuose festivaliuose kaip 30-asis San Paulo tarptautinis trumpametražių filmų festivalis, 40-asis Monrealio kino festivalis „Festival du Nouveau Cinema“, 28-asis Kaselio dokumentinių filmų ir videofestivalis, 10-asis „East End“ filmų festivalis Londone,15-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis ir kt.

www.inciuraite.lt