Tomo Kapočiaus fotografija

Mindaugas Navakas (g. 1952 m.) aktyviai kuria nuo 9 dešimtmečio pradžios. Tai menininkas, reikšmingai prisidėjęs prie skulptūros sampratos kaitos Lietuvoje. Monumentaliose M. Navako skulptūrose atpažįstama archaikos, klasikinės Vakarų civilizacijos, minimalizmo ir sovietinio modernizmo formų sampyna. Skulptūroms jis naudoja tokias brutalias industrines medžiagas kaip geležis, betonas ir plienas, aproprijuoja masinės gamybos produkciją – stambiatūres cisternas, statybinių atliekų konteinerius, sijas, krovininių mašinų tentus, keramiką ir kt., jas perdirbdamas į naujus darinius ir keisdamas jų funkciją. M. Navako kūrinių problematikos taikiniai rikiuojasi galios diskurse. Neretai nevengdamas ironijos, jis kuria monumentalius sociopolitinių ir sociokultūrinių aktualijų komentarus. Vieną vėlyvesnių kūrinių „Daužkit langus, griebkit krištolą“ (2009) menininkas sukonstravo iš senų Šiuolaikinio meno centro (buvusių Dailės parodų rūmų – pirmosios sovietinio modernizmo baltojo kubo parodinės erdvės Lietuvoje) aliuminio langų rėmų ir stiklų, ant kurių kabo kristalai. Specialiai meno mugei „Frieze“ (2009) sukurtame kūrinyje gausu istorinių ir politinių nuorodų tiek į meno lauko, tiek į Rytų ir Vakarų diskursą. 

Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vykusi viena naujausių M. Navako parodų „Daiktiškumai“ (2019) – tai kompaktiškas teminis projektas, pristatantis skirtingus pastaraisiais metais plėtotus kūrėjo praktikos aspektus. Parodoje monumentalūs akmens elementai jungiami su smulkesne plastika, kurioje šiuolaikiškai tyrinėjamos sociokultūrinės menininką dominančių medžiagų – atvežtinių egzotiškų granitų, pigių tapetų, guminių užvalkalų, čiužinių ir buitinių rakandų – reikšmės. M. Navakas lieka prie jį visuomet dominusių temų, tačiau pasitelkia naujausias akmens apdirbimo technologijas, taupius ir neįprastus jų panaudojimo būdus, referuodamas į aktualius jų kilmės ir vartojimo socialinius bei ekonominius kontekstus. Parodoje menininkas atlieka precizišką ir konceptualų minimalistinei skulptūrai būdingų pamatinių skulptūros savybių – medžiagos, tūrio, apimties ir konteksto – tyrinėjimą. Monumentalius savo kūrybos aspektus M. Navakas pristato kamerinėje interjero situacijoje, suteikdamas žiūrovui galimybę atsidurti specialiai salei pritaikytoje totalioje instaliacijoje. 

Navakas dalyvavo daugelyje Šiaurės šalių bienalių, Gvangdžu bienalėje (1995). Buvo pristatytas Lietuvos nacionaliniame paviljone Venecijos bienalėje (1999), parengė specialų projektą meno mugei „Frieze“ (2009), įgyvendino didelius skulptūrinius projektus Berlyne, Busane (Pietų Korėja), „Tranoy“ (Hamariojus, Norvegija), Vilniuje. Iš keliolikos jo personalinių parodų svarbesnės – Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje, Šiuolaikinės skulptūros muziejuje (Oronskas, Lenkija), meno muziejuje „KUMU“ (Talinas) surengtos parodos. Menininkas apdovanotas Herdeno premija (1995), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija(1999) bei Baltijos Asamblėjos (2004) premija.