Lina Lapelytė
Lina Lapelytė, Hunky Bluff @ Park Nights, Serpentino galerija, 2014. Fotografija – Lewis Ronald, nuotrauka Serpentino galerijos ir menininkės nuosavybė
Linos Lapelytės (g. 1984 m.) performansu pagrįsta meninė praktika neatsiejama nuo muzikos, ji žaidžia su populiariąja kultūra, lyčių stereotipais bei nostalgijos jausmu. Kelias disciplinas savo kūryboje jungianti menininkė šiuo metu daugiausiai gilinasi į performatyvumą ir įvairias jo formas, eksperimentuoja su žanrų ribomis. Populiariosios muzikos ir operos elementus L. Lapelytė supina su liaudies ritualais ir šiuolaikinės kasdienybės kultūra. Jos kuriamiems performansams būdingas stilizuotas ekspresyvumas, grotesko elementai, teatrališka įtaiga, išraiškingas vizualumas ir konceptualus muzikalumas. Menininkė savo kūryboje tyrinėja kitoniškumo, grožio, amžiaus ir sunkiai išjudinamų stereotipų temas, kritiškai apmąsto aktualius lyties, kultūrinio tapatumo ir socialinių grupių klausimus.
Į savo projektus menininkė dažnai įtraukia bendruomenių ir kolektyvų narius, juose susitinka profesionalūs atlikėjai ir mėgėjai. Kolektyvišką darbo metodiką atspindi ir jos sėkmingas kūrybinis bendradarbiavimas. Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės ir Vaivos Grainytės bendras darbas – opera-performansas „Saulė ir jūra“ – 2019 m. atstovavo Lietuvai 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir laimėjo pagrindinį „Auksinio liūto“ prizą. Apdovanojimą pelnęs kūrinys lengvai ir pagaviai kalba apie klimato kaitą, visuotinį nerimą ir nuovargį. Ant paplūdimio smėlio sugulę pervargusio darboholiko, besiskundžiančios damos, pasiturinčios mamytės, filosofo ir kiti personažai apdainuoja savo džiaugsmus, asmenines bei visuotines nelaimes, o kartu ir mūsų, žiūrovų, stebinčių šią sceną iš viršaus, neišvengiamą dalyvavimą šiuose globaliuose procesuose. Šio kūrėjų kolektyvo debiutinė 2013 m. sukurta šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ įvertinta šešiais tarptautiniais apdovanojimais. Apie skirtingus parduotuvės darbuotojų likimus pasakojanti opera apkeliavo dešimtis festivalių visame pasaulyje, buvo transliuota BBC Radio 3 ir LRT eteryje.
Linos Lapelytės kūriniai buvo pristatyti Tel Avivo meno muziejuje (2019), „Cartier“ šiuolaikinio meno fonde (Paryžius, 2019), Varšuvos šiuolaikinio meno centre (2018), XIII-ojoje Baltijos trienalėje (Talinas, 2018), šiuolaikinio meno centre „Kim?“ (Ryga, 2018), personalinėje parodoje „Rupert“ (Vilnius, 2017), parodose „Moderna“ muziejuje (Malmė, 2017), „FIAC“ (Paryžius, 2017), Baltijos paviljone Venecijos bienalėje (Venecija, 2016) ir grupinėse parodose: galerijoje „Focal Point“ (Pajūrio Sautendas, Didžioji Britanija, 2016), „Double Bind“ (NILO, Reikjavikas, 2016, ir „Rupert“, Vilnius, 2015), „Listening“ (keliaujanti paroda, Didžioji Britanija, 2015), „Block Universe“ (Londonas, 2015), „Park Nights“ („Serpentine“, Londonas, 2014), „Baltic CCA“ (Niukaslas, 2014), „Eye and Lense“ („Whitechapel Gallery“, Londonas, 2014) bei Davido Robertso meno fondo (DRAF) galerijoje (Londonas, 2014). Nuo 2013 m. L. Lapelytė kaip kviestinė lektorė dėsto tokiose meno institucijose kaip Ruskino dailės mokykla Oksforde, Londono menų universitetas, Londono Karališkasis meno koledžas, Londono Karališkoji menų akademija, Oslo meno akademija, Vilniaus dailės akademija. 2019 m. menininkei paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.