Evaldas Jansas
Evaldas Jansas. Per ilgai ant pakylos, 2014, autoriaus nuotrauka. Iš parodos Per ilgai ant pakylos LTMKS projektų erdvėje Malonioji 6
Evaldo Janso (g. 1969 m.) videofilmuose bei performansuose judama kasdienybės pakraščiais ir požemiais, (auto)destrukcijos ar kūrybos proveržiais reaguojant į jos beprasmiškumą. E. Janso kūryba, neretai apibūdinama kaip transgresyvi, autobiografines patirtis įpina į platesnius socialinius ar meninius kontekstus, atskleidžia menininko kaip socialinio veikėjo vaidmenį visuomenėje. Menininko pozicija taikliai išreikšta 2000 m. Vilniaus Šiuolaikinio meno centro išleistoje E. Janso knygelėje Odė rutinai, kurioje menininkas autobiografiškai pasakoja šiurkščias kasdienybės istorijas, pašnekesius su kolegomis apie matytus filmus, rodo meno ir kasdienybės sampyną. Vėlesniuose menininko videofilmuose pasitelkus kompiuterinę animaciją kuriami sapno ar absurdo logika grįsti, grotesko ir parodijos persunkti pasakojimai.
Nuo 2009 m. E. Jansas vėl aktyviau tapo, tapybos darbuose eksperimentuoja su vizualiosios kultūros tradicija, derina mitinius, popkultūros, dailės istorijos ir pornografijos vaizdinius. 2020 m. menininkas baro „Paviljonas“ rūsyje įkūrė meno erdvę – Evaldo Janso muziejų. Menininkas pirmąja jame surengta personaline paroda „Epitafijos: mano 90-ieji“ pristatė savo svarbiausius 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukurtus darbus („Inkliuzas. Skerdžiaus peilis“, 1993, „Savo sultyse“, 1998, „Linkėjimai“, 1998). Erdvė ir paroda, pasak kūrėjo, ironiškas atsakas šalia įsikūrusiam privačiam „MO muziejui“. Menininkas savo parodoje pasiūlė radikaliai kitokią 10 dešimtmečio Lietuvos meno sampratą nei tuo pat metu netoliese MO muziejuje veikusioje parodoje „Rūšių atsidarymas. 90-ųjų DNR“. Evaldo Janso muziejuje vyksta jo paties ir kitų Lietuvos menininkų parodos bei performansai.
Jansas baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jo kūriniai pristatyti Šiuolaikinio meno centre, galerijoje „Vartai“, Jono Meko vizualiųjų menų centre (Vilnius), Raumos Baltijos bienalėje (Suomija, 2012), filmai rodyti tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ (Lietuva), festivalyje „Rencontres Internationales“ (Berlynas ir Paryžius, 2007, 2008).