Eglė Budvytytė
Eglė Budvytytė. Video. Songs from the compost: mutating bodies, imploding stars, 2020, in collaboration with Marija Olšauskaitė and Julija Steponaitytė.
Eglė Budvytytė (g. 1981) kuria performatyvias ir kinematografines situacijas, kuriose tiria kūno galimybę keisti elgesio viešojoje erdvėje konvencijas. Autentiškas judėjimas kontrastuoja su racionalia, homogenizuojančia miesto schema. Manevruojama tarp kasdienės ir režisuotos elgsenos, ieškoma tarpų ir plyšių, kur randasi neįprasto, koduoto elgesio formos. Atsispirdama nuo dokumentikos (tiek kino kalbos klišių, tiek miesto realijų ar urbanistinių procesų, sukurtų socialinių grupių), E. Budvytytė savo filmais bei įvykiais viešojoje erdvėje kuria poetinius komentarus, klaidindama įprastus žiūrovų lūkesčius ir primindama, kad kaitos potencialas slypi vaizduotėje.
Performanse „Užkalbėjimų karaokė“ (2018–2019) menininkė nagrinėja ekofeminizmo temas, įvairių gyvybės rūšių nykimo procesą ir žmogaus, kaip būtybės, aroganciją. Vaikščiodama po performanso erdvę, ji ritmingai, monotoniškai dainuoja pasikartojančias melodijas – tarsi kerus ir užkalbėjimus. Menininkės balsu ir kūno judesiais prabyla įvairios nežmogiškos gyvybės formos. Antroje performanso dalyje publika kviečiama prisijungti dainuoti kartu, visiems dalyvaujantiems tampant pažeidžiamais prieš improvizuotos karaokės metu kolektyviai įžodinamas mikroskopines gyvybės formas. Būtent šie nematomi padarai (bakterijos, skaidytojai) yra ypatingai svarbūs Žemės ekologinei sistemai palaikyti.
Budvytytės kūriniai buvo pristatyti daugelyje parodų Europoje ir kitose pasaulio šalyse, tarp kurių – 11-oji (2015) ir 13-oji (2019) Baltijos tarptautinio meno trienalės, „Stedelijk“ muziejus (Amsterdamas), Moderniojo meno muziejus (San Paulas), Performanso ir vizualiojo meno bienalė „Swiss Institute“ (Niujorkas), „The Power Plant“ (Torontas), „Kiasma“ (Helsinkis), ji dalyvavo menininkų rezidencijų programoje „Palais de Tokyo“ / „Le Pavillon“ (Paryžius, 2011–2012).