Deimantas Narkevičius „Draudžiami jausmai” (2011). vaidybinis video filmas, DCP, 16:9. Trukmė 45 min. 26 sek. Spalvotas, 5.1 garsas, dialogai lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.

Deimantas Narkevičius (g. 1964 m.) – vienas ryškiausių filmų kūrėjų vizualiojo meno kontekste Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, taip pat kuriantis garso ir skulptūrines instaliacijas bei fotografijas. Pagrindinė menininko kūrybos tema – modernizmo utopijos atmintis iš šiandienos perspektyvos. Istoriją jis naudoja kaip gyvą materiją subjektyviems pasakojimams kurti, kvestionuodamas objektyvios dokumentikos galimybę. Kurdamas dažnai pasitelkia kino juostą, kuri dėl medžiagiškų savybių sustiprina norimą išgauti menamo laiko iliuziją.  

Narkevičiaus kūrybai itin svarbus specifinis vietinis sovietinio modernizmo kultūrinis palikimas ir jo interpretacija: filmuose jis naudoja įvairią medžiagą, pavyzdžiui, kolektyvinę atmintį formavusią propagandinę dokumentiką, posovietinėje sąmonėje įsitvirtinusius kino, literatūros naratyvus, kitų menininkų kūrinius. Taip pasakojimą jis priartina prie subjektyvios patirties trauminės istorijos fone. Viename naujesnių menininko kūrinių – 3D videoinstaliacijoje „Dėmės ir įbrėžimai“ (2017), apdovanotoje didžiuoju Oberhauzeno trumpametražio kino festivalio prizu (2018), – kino juosta kaip medžiaga tampa neatsiejama nuo joje esančių vaizdų. Skaitmeniškai skenuotas failas – tai ir atvaizdas, ir chemiškai išryškintos juostos paviršius. Menininkui šis dvilypumas tapo paskata sukurti tai, ką jis vadina stereoskopine skulptūrine iliuzija. 1971 m. gruodžio mėnesį Vilniaus meno instituto studentai pristatė roko operos „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ pastatymą, atkūrę operą paprasčiausiai klausydamiesi Vilniaus pogrindinėje scenoje nelegaliai plitusios ką tik pasirodžiusios vinilinės plokštelės. Šios nebylios ir nespalvotos medžiagos skaitmenizacija ir 3D projekcija – būdas įsivaizduoti prieštaringą, nevienalytį laiką. Studentų politiniai siekiai susipina su bendrai išgyvenama euforija griežto informacijos reguliavimo bei tildymo laiku.  

Narkevičius atstovavo Lietuvai 49-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 2001 m. Be daugelio kitų parodų, buvo pakviestas dalyvauti tokiose ekspozicijose kaip „Manifesta“ (1998), Busano (2004), Gvangdžu (2006), Stambulo (2009), San Paulo (2010) šiuolaikinio meno bienalės, dalyvavo Miunsterio skulptūros projekte (2007). Jo išsamios personalinės parodos pristatytos tokiose meno institucijose kaip Karalienės Sofijos menų centras (Madridas), Berno kunsthalė, „Van Abbemuseum“ (Eindhovenas, Nyderlandai), Brandtso kunsthalė (Odensė, Danija), „Baltic“ šiuolaikinio meno centras (Geitshedas, Didžioji Britanija); filmų programos rodytos „Centre Pompidou“ Paryžiuje, Oberhauzeno, Vinterturo trumpametražių filmų festivaliuose, Britanijos filmų institute Londone. Menininkas yra apdovanotas prestižiniu Vincento van Gogho apdovanojimu, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2008) bei didžiuoju Oberhauzeno trumpametražio kino festivalio prizu (2018).  D. Narkevičiaus kūrinių savo kolekcijose turi „Tate Modern“ (Londonas), „Centre Pompidou“ (Paryžius), „Moderna“ muziejus (Stokholmas) ir kitos viešos ir privačios Europos meno kolekcijos.

Menininkui atstovauja:   

„gb agency“ (Paryžius): www.gbagency.fr
Galerija „Barbara Weiss“ (Berlynas): www.galeriebarbaraweiss.de
Galerija „Maureen Paley“ (Londonas): www.maureenpaley.com