Lietuvos kultūros gidas, Poezija

Rimvydas Stankevičius

Rimvydas Stankevičius (g. 1973) – poetas, eseistas, dainų tekstų autorius. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, įgijo lietuvių literatūros magistro laipsnį. Debiutavo 1996 m. eilėraščių rinkiniu „Akis. Išleido aštuonias poezijos knygas, miniatiūrų apysaką, du esė rinkinius, eiliuotą pasaką vaikams. 2002 m. su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą „Jūratė ir Kastytis“. R.  Stankevičiaus poezija apdovanota prestižinėmis premijomis, versta į lenkų, švedų, suomių, anglų ir kitas kalbas. 

Dėl ypatingo poezijos ir ją rašančiojo išaukštinimo R. Stankevičiaus eilėraščiai priskiriami vadinamajai poetocentrinei kūrybai. Poetocentrizmo ištakos – romantinė meno kaip aukštesnės tiesos samprata. Poetui suteikiamas mediumo, kenčiančio pranašo vaidmuo. Daugiausia dėmesio sulaukė R. Stankevičiaus poetinė trilogija: „Laužiu antspaudą“ (2008), „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (2010) ir „Ryšys su vadaviete“ 2012). Pasak autoriaus, vieną naktį jį aplankęs įkvėpimas padiktavo visos triknygės struktūrą, tačiau kiekviena iš šių knygų buvo rašoma tarsi vienintelė ir paskutinė, nes rašydamas vieną knygą, autorius dar nežinojo, neturėjo raktų į kitą. Visoms trilogijos dalims būdingi metafiziniai tikėjimo, anapusybės klausimai, noras pralaužti dieviškus užraktus, dirstelėti į anapus regimybės esančias paslaptis, pažiūrėti į tamsiąją, menkai teapšviestą žmogaus pusę, paties poeto žodžiais tariant, brautis į suplėkusį užantį tarp mirties ir gyvybės. 

 

Poetocentrizmas būdingas ir naujausiam R. Stankevičiaus eilėraščių rinkiniui „Kiaurai kūnus“ (2020). Kaip teigia poetas, rinkinį įkvėpė pokalbis su vyresniosios kartos rašytoju Donaldu Kajoku, tvirtinusiu, kad poezija yra tai, ką kažkur kažkada jau esi girdėjęs, bet ne iš žmogaus. Savo eilėraščiuose R. Stankevičius ir siekia užfiksuoti tai, ką kalba išorinis pasaulis ir anapusybė.