Lietuvos Kultūros Institutas
Lietuvos kultūros gidas, Poezija

Aidas Marčėnas

Algimanto Aleksandravičiaus fotografija

Aidas Marčėnas (g. 1960) vienas produktyviausių Lietuvos poetų, 12 eilėraščių rinkinių autorius. Iš savo kartos ir nuo jaunesnių poetų skiriasi tuo, kad itin didelį dėmesį kreipia į formą, pirmenybę teikia tradiciniams rimams ir metrams, tačiau nevengia ir eksperimentuoti tokiais egzotiškais žanrais kaip japoniškoji tanka. A. Marčėnas labai mėgsta postmodernistinius žaidimus – jo eilėraščiuose daug atvirų ir paslėptų citatų, aliuzijų, parafrazių. Be eilėraščių, vertinamas už savo itin pagavią literatūros kritiką; yra net keliais tomais išleidęs recenzijas bei trumpas esė ir interviu. Visa tai daro neturėdamas jokio formalaus literatūrinio išsilavinimo. Trumpai studijavo televizijos vadybą ir kurį laiką gyveno iš įvairiausių aptarnavimo srities darbų, pavyzdžiui, dirbo gaisrininku. Laimėjęs visus pagrindinius poezijos apdovanojimus, taip pat ir Nacionalinę premiją už literatūrą, Marčėnas daugumai jaunesnės kartos poetų yra etalonas, poetinis tėvas. Kūryba versta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.  

Debiutavo 1988 m. eilėraščių rinkiniu Šulinys“. Šiame ir kituose dešimtajame dešimtmetyje išleistuose rinkiniuose A. Marčėnas derino klasikines formas (rimuotą ketureilį, sonetą, trioletą) su tuo metu lietuvių poezijoje nauja ir neįprasta bjaurumo, grotesko tematika, buitine leksika. Pavyzdžiui, yra parašęs sonetų apie rašytojų išgertuves, opiatų vartojimą, šlapinimąsi žiūrint į žvaigždėtą žiemos dangų. Tokią žemojo ir aukštojo stilių kombinaciją dar paaštrindavo Biblijos ir chrestomatinių lietuvių bei pasaulio poezijos kūrinių citatomis, nuorodomis į mitus (itin imponavo Orfėjo mitas). 

Pastarųjų dešimtmečių kūryboje, pavyzdžiui, naujausiame rinkinyje „Ir“ (2019), vyrauja vadinamoji metapoezija. Tai eilėraščiai apie eilėraščio gimimą, poeto santykį su kalba, kalbos santykį su pasauliu ir asmeninį santykį su poezija, tam tikrą priklausomybę nuo jos. Kas yra poezija, kodėl ji rašoma, kaip, iš ko, kodėl gimsta eilėraštis – tai klausimai, į kuriuos, A. Marčėno manymu, gali atsakyti tik poetas.