Algimanto Aleksandravičiaus fotografija

Poetė ir prozininkė Agnė Žagrakalytė (g. 1979) debiutavo eilėraščių rinkinių „Išteku“ (2003). Dar prieš išleisdama pirmąją knygą, jau buvo sulaukusi pripažinimo kaip rašytoja – dalyvaudavo literatūriniuose skaitymuose, kūrybą publikavo kultūrinėje spaudoje. 2001 m. Vilniaus pedagoginiame universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo kultūrinių ir jaunimo leidinių redaktore. Nuo tada, kai su šeima persikėlė į Briuselį, tapo motina ir rašytoja visu etatu. Keturių poezijos knygų ir dviejų romanų autorė.  

Žagrakalytės eilėraščių moteris – labai jusli, kūniška būtybė, intensyviai jaučianti savo aplinką. Su moterimis ji konkuruoja, o vyrus žaismingai kamuoja. Kūriniai išsiskiria specifiniu, kiek nervingu žaismingumu, jusliškumu ir jausmingumu. Žaismingumas pasireiškia asociatyviu, iš pažiūros net alogišku tekstų konstravimo principu, orientacija į komikso žanrą, tradicinio poetės vaidmens ir pačios poezijos ironizavimu. 

Moteriškumas – itin svarbi pirmojo rinkinio „Išteku“ tema. Ironiškai interpretuojant folkloro motyvus, analizuojami modernaus pasaulio bernelių ir mergelių santykiai, jaunos moters tapatybės paieškos. Naujausioje kūryboje – rinkiniuose „Štai“ (2017) ir „Bu bu itis“ (2019) – poezija gimsta iš autentiškai patiriamos kasdienybės – maisto gaminimo, apsipirkinėjimo, ginčų su vyru ir vaikais, apsilankymo paplūdimyje ar kovos menų treniruotėje.