Lietuvos kultūros gidas, Poezija

Agnė Žagrakalytė

Algimanto Aleksandravičiaus fotografija

Poetė ir prozininkė Agnė Žagrakalytė (g. 1979) debiutavo eilėraščių rinkinių Išteku“ (2003). Dar prieš išleisdama pirmąją knygą, jau buvo sulaukusi pripažinimo kaip rašytoja – dalyvaudavo literatūriniuose skaitymuose, kūrybą publikavo kultūrinėje spaudoje. 2001 m. Vilniaus pedagoginiame universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo kultūrinių ir jaunimo leidinių redaktore. Nuo tada, kai su šeima persikėlė į Briuselį, tapo motina ir rašytoja visu etatu. Keturių poezijos knygų ir dviejų romanų autorė.  

Žagrakalytės eilėraščių moteris – labai jusli, kūniška būtybė, intensyviai jaučianti savo aplinką. Su moterimis ji konkuruoja, o vyrus žaismingai kamuoja. Kūriniai išsiskiria specifiniu, kiek nervingu žaismingumu, jusliškumu ir jausmingumu. Žaismingumas pasireiškia asociatyviu, iš pažiūros net alogišku tekstų konstravimo principu, orientacija į komikso žanrą, tradicinio poetės vaidmens ir pačios poezijos ironizavimu. 

Moteriškumas – itin svarbi pirmojo rinkinio Išteku“ tema. Ironiškai interpretuojant folkloro motyvus, analizuojami modernaus pasaulio bernelių ir mergelių santykiai, jaunos moters tapatybės paieškos. Naujausioje kūryboje – rinkiniuose „Štai“ (2017) ir „Bu bu itis“ (2019) – poezija gimsta iš autentiškai patiriamos kasdienybės – maisto gaminimo, apsipirkinėjimo, ginčų su vyru ir vaikais, apsilankymo paplūdimyje ar kovos menų treniruotėje.