Jonas Gasiūnas
Vidurinės kartos tapytojas Jonas Gasiūnas (g. 1954) – viena svarbiausių Lietuvos šiuolaikinės tapybos figūrų, kurio drobių neįmanoma supainioti su niekieno kito, mat jose menininkas „tapo“ degančios žvakės liepsna. Originali vaizdų kūrimo technika – konceptualus Gasiūno kūrybos pagrindas: ant anksčiau ištapytų drobių dūmais piešiamos figūros pabrėžia esaties ir nykties kaitą – jos matomos, tačiau tuo pat metu jos tėra dūmas. Vaizdiniai gulasi vienas ant kito, tačiau išlieka perregimi, tarsi iškylantys atmintyje – netekę konkretaus laiko, vietos nuorodų. Ankstyvuoju autoriaus kūrybiniu laikotarpiu vyravusį fotografinį vaizdo konstravimo būdą pastaruoju metu pakeitė kinematografinis. J. Gasiūno drobėse vienu metu, viename vaizde klojasi keli prisiminimai ir pasakojimai. Jo kuriamose istorijose pinasi subjektyvi patirtis, meno istorija, religija ir populiarioji kultūra. Nesvetimas provokavimas aštriomis politinėmis, socialinėmis, istorinėmis temomis, sovietinio laikotarpio ir dabarties santykio permąstymas.
Ne mažiau svarbi tapytojo kūrybos dalis – drobių pavadinimai-mikroistorijos, kurios dažniausiai kreipia galimas interpretacijas visiškai priešinga kryptimi.
Gasiūnas 2009 m. įvertintas Baltijos šalių šiuolaikinio meno „Swedbank“ premija bei Lietuvos nacionaline meno ir kultūros premija (2010). 2009–2016 m. vadovavo Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedrai, daug prisidėjo prie naujos tapytojų kartos formavimo. J. Gasiūno darbų yra Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Tretjakovo paveikslų galerijos, Centrinio Europos banko meno kolekcijose. Dalyvavo grupinėse parodose Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, meno muziejuje „KUMU“ Taline, meno centre „TPK L’Hospitalete“ Ispanijoje, surengė personalines parodas Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre „Łaźnia“ Gdanske, Torūnės šiuolaikinio meno centre.
Galerija „Meno parkas“, Kaunas