LKI naujasis identitetas – universali struktūra, prisitaikinti prie skirtingų programų ir veiklų

Dvipusis rezonansas, kur kultūra tampa bendrakūrybos erdve.

„Poreikis LKI logotipo evoliucijai kilo iš instituto raidos. Instituto veiklos kryptys per 17 metų nuo gyvavimo pradžios labai išsiplėtė ir pakito. Ypač iškilo poreikis identifikuoti kultūros atašė tinklą kaip svarbią LKI veiklos dalį ir organizuojant stambesnes Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje programas, kurioms kaskart kurti naujus logotipus yra netvaru. Naujas logotipas ir vizualinis identitetas mums leidžia būti lankstesniems, lengvai pritaikyti savo identitetą prie įvairių kultūros mainų projektų užsienyje ir reprezentuoti Lietuvos kultūros įvairovę bei dinamiką“, – apie naują logotipą sakė Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.

Kūrybos vadovas, ženklodaros ir skaitmeninio dizaino agentūros „Andstudio“ bendraįkūrėjas Augustinas Paukštė paaiškina, kad naujasis Lietuvos kultūros instituto identitetas buvo kuriamas atliepiant tiek organizacijos brandą, tiek praktinius komunikacijos poreikius: „Institutas išaugo iš pirminės savo stadijos – šiandien jis ne tik pristato Lietuvos kultūrą užsienyje, bet ir siekia įgalinti partnerius bei auditorijas kitose šalyse kurti prasmingus ryšius su ja. Vizualinis identitetas turėjo atliepti šį pokytį – nuo vienakryptės žinutės sklaidos pereinama prie dvipusio rezonanso, kur kultūra tampa bendrakūrybos erdve. Kita vertus, praktinė instituto veikla per pastaruosius metus gerokai išsiplėtė: įgyvendinamos įvairios programos, palaikoma kultūros atašė veikla, vykdoma plati komunikacija skirtinguose kontekstuose. Todėl reikėjo lankstesnės, universalesnės sistemos, kuri neapsiribotų vienu logotipu ir nereikalautų kurti atskirų ženklų kiekvienai iniciatyvai.”

Pasak Paukštės, šiuos poreikius atliepia naujoji logotipo koncepcija, paremta rezonanso idėja: „Vizualiai logotipas konstruojamas iš atskirų langų, kurie simbolizuoja vibraciją – kultūrinį virpesį, kylantį iš instituto veiklos ir pasiekiantį skirtingas auditorijas visame pasaulyje. Tie patys langai tampa funkciniu elementu – juose gali atsirasti programų pavadinimai, miestų lokacijos, kita informacija. Taip logotipas tampa ne statišku ženklu, o adaptuojama sistema, kuri natūraliai auga kartu su turiniu.”

Jis priduria, kad visa identiteto sistema kurta kaip įrankis: „Tai nėra tik ženklas – tai vizualinė kalba, kuri padeda kurti pasakojimą apie rezonansą platesniame kontekste. Langai gali jungtis su menininkų darbais, renginių nuotraukomis ar kultūros temomis, taip vizualiai perteikdami, kad Lietuvos kultūra yra atvira, įtraukianti ir gebanti užmegzti prasmingus ryšius.”