Lietuvos Kultūros Institutas
Instituto veikla, Kultūros atašė veikla, Kultūros naujienos, Susijusios naujienos

Niujorke surengta diskusija su žinomu Lietuvos jaunosios kartos fotografu Artūru Morozovu

Lietuvos kultūros institutas

Artūras Morozovas ir parodos kuratorius Andrew Horodysky. G. Michnevičiūtės nuotr.

Niujorke trijų garsių Lietuvos fotografų parodos „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“ parodos uždarymo proga surengta diskusija su vienu parodos autorių Artūru Morozovu.

Lietuvos fotografų Antano Sutkaus, Artūro Morozovo ir Tado Kazakevičiaus parodą „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“ eksponuotą Niujorke Ukrainos institute Amerikoje (angl. Ukrainian Institute of America) per tris mėnesius aplankė beveik tūkstantis žmonių. Prieš pat parodos uždarymą, šių metų sausio 12 d., institute surengtas susitikimas su vienu iš šios parodos autorių Artūru Morozovu. Šios parodos Niujorke kuratorius Andrew Horodysky su talentingu Lietuvos jaunosios kartos fotožurnalistu A. Morozovu kalbėjosi apie parodos kūrimo procesą, autoriaus patirtį su fotografijų pagrindiniais herojais vaikais bei jo požiūrį į šių dienų dokumentinę fotografiją.

„Su ukrainiečių karo pabėgėliais susitikdavome Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. Laukdavome jų šviesioje erdvėje prie įėjimo. Kuomet atsidarydavo galerijos durys, spėliodavau, kurie ateis pas mus, o kurie yra tiesiog ekspozicijos lankytojai, – pasakojo A. Morozovas apie fotografijos projekto apie ukrainiečių pabėgėlius pradžią. – Žmonės įeidavo visiškai vienodi – panašiai atrodantys, apsirengę, už rankų laikydami savo vaikus, turėdami tuos pačius mobilius telefonus. Tačiau kuomet prieidavo prie mūsų ir pradėdavo pasakoti savo istorijas, ką ir kokiomis aplinkybėmis jie paliko savo šalyje, supratau kokios milžiniškos patirtys mus skiria. Šių ukrainiečių – tėvų ir vaikų istorijos yra tarsi iš praeitų istorijos puslapių. Tai, ką išgyveno jie, nenusipelno nei vienas žmogus.”

Paklaustas A. Horodysky, o kaip jam atrodo šių dienų dokumentinė fotografija, A. Morozovas neslėpė, jog šiandien jam labai norėtųsi, kad būtų sulėtintas tempas, labiau įsigilinta į tai, kas vyksta aplink mus. „Fotografija man yra apie žmogaus supratimą ir pajautimą. Be empatijos, pagarbos kitam – humanistinė fotografija negalima. Atvykęs į JAV vartau žiniasklaidą, žiūriu žinių laidas ir su nerimu stebiu, kaip pasakojimas apie Ukrainos karą tapo formalus, techninis“, – per pokalbį sakė fotografas ir pridūrė, jog jam buvo itin svarbu papasakoti apie Ukrainos kovą už laisvę per jos žmonių išgyventus sukrėtimus.

Be humanistinės fotografijos aktualizavimo, fotografas taip pat pabrėžė spaudos fotografijos transformaciją ir technologijų įtaką. „Mes turime suprasti vykstantį pokytį, tačiau reikia nepamiršti ir filosofinės įamžinto vaizdo minties bei prasmės, o tam reikalingas lėtesnis tempas, – sakė A, Morozovas. – Tai padeda įsijausti į esamą aplinką, pajusti situaciją ir pastebėti reikšmingas akimirkas“.

Fotografas taip pat dalijosi savo patirtimi fiksuojant karinius konfliktus ne tik Ukrainoje, bet ir Sakartvele, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje, Palestinoje bei Sirijoje. A. Morozovas pasakojo, jog nepasiduoda reikšmingų momentų medžioklės karštinei ir savo požiūriu į fiksuojamus įvykius vis tiek išlieka artimas humanistinei pasaulėžiūrai.

A. Morozovas yra tarptautiniu mastu pripažintas fotožurnalistas, pastaruosius dešimt metų dokumentuojantis ir vaizdžiai pasakojantis apie įvykius ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jis nagrinėja opias socialines problemas bei drąsiai gilinasi į prieštaringus scenarijus. Savo fotografijoje Artūras perkelia humanistines Lietuvos fotografijos mokyklos vertybes, nesmerkdamas, su smalsumu ir įsijautimu ieško atsakymų į sudėtingus klausimus.

Pastaruoju metu fotografą galima pastebėti fiksuojantį vietos žmonių kasdienybę atokiuose Lietuvos kaimuose. Šiuo metu A. Morozovas dirba prie projekto apie socialinę segregaciją, skurdą ir šio reikšmę žmogaus kasdienybėje.

Diskusijos įdėmiai klausę renginio svečiai nestokojo klausimų, o moderatorius A. Horodysky negailėjo padėkų Lietuvai už nuolatinę paramą ir pagalbą Ukrainai, už mūsų mažos šalies didžiulę širdį bei pabrėžė institute pristatytos parodos svarbą šių dienų kontekste.

Parodą „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“ Niujorke pristatė Ukrainos institutas Amerikoje, iš dalies finansavo LR generalinis konsulatas Niujorke ir Lietuvos kultūros institutas. 2023 m. pradžioje Vilniuje Nacionalinėje dailės galerijoje pristatytos parodos organizatoriai Antano Sutkaus fotografijos archyvas ir VšĮ „Stiprūs kartu“.

Spaudos pranešimą parengė Šarūnė Abromaitė