Lapkričio 21-26 d. Tokijuje vyko 7-tasis Europos literatūros festivalis, kuriuo kasmet tradiciškai siekiama japonų skaitytojams, vertėjams ir leidėjams atverti daugiakalbės Europos literatūros istoriją ir naujienas.

Lapkričio 23 d. Tokijo galerijoje „Spiral“  pristatytas naujas Europos Sąjungos projektas „Narrating eu:rope”. Vieną jo dalį sudaro japonų ir anglų kalbomis parengta interneto svetainė www.eubungaku.jp, kurioje pateikiamos ES šalių šiuolaikinės literatūros apžvalgos, pristatomi svarbiausi literatūros renginiai, knygų mugės, taip pat literatūros premijos,  kūrybinių rezidencijų galimybės, vertėjai į ir iš japonų kalbos.

Renginio „Spiral“ galerijoje programos centre buvo 19 japonų vertėjų iš Europos kalbų, jie aptarė naujausias Europos literatūros tendencijas, autorius ir knygas, kurias Japonijos skaitytojai dar tik atranda. Vertėja iš lietuvių kalbos dr. Aya Kimura pristatė šiuo metu savo verčiamą Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“ ir paskaitė jo ištrauką. Aktyviai dirbanti Aya Kimura yra išvertusi Salomėjos Nėries poezijos rinktinę „Ankstų rytą“ ir poemą „Eglė – žalčių karalienė“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“ bei Mariaus Marcinkevičiaus knygelę „Maži eilėraščiai mažiems“.

Lapkričio 26 diena buvo skirta vaikų literatūrai ir vyko Tokijo prancūzų institute. Lituanistė, Tokijo užsienio kalbų universiteto ir Osakos universiteto dėstytoja dr. Eiko Sakurai skaitė  apžvalginę paskaitą apie lietuvių vaikų literatūrą, išsamiai aptarė jos raidą nuo tautinio atgimimo XIX a. pabaigoje iki Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo ir per pastaruosius tris dešimtmečius. Dr. Sakurai atskleidė, kaip įvairūs mūsų šalies istorijos etapai įtakojo vaikų ir jaunimo literatūros turinį, tematiką, dominuojančius žanrus, iliustravimo tradicijas ir jų kaitą, išskyrė populiariausius autorius ir knygų dailininkus. Prancūzų instituto bibliotekoje buvo eksponuojama didelio dėmesio sulaukusi lietuvių vaikų knygų paroda.

Lietuvių literatūros pristatymus 7-tajame Europos literatūros festivalyje organizavo kultūros atašė Japonijoje bendradarbiaudama su Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Goethe institutu ir Prancūzų institutu Tokijuje. Pristatymus finansavo Europos Sąjungos delegacija Japonijoje ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.