Lietuvos kultūros institutas į pasaulį išleidžia jau trečiąjį kultūros ir meno žurnalo „* as a Journal“ numerį „Soundscapes as a Journal“ (liet. – „Garsovaizdžiai kaip žurnalas“). Garso kultūrai skirtą numerį sudarė Damianas Lentinis (Damian Lentini) – Miunchene veikiančio muziejaus „Haus der Kunst“ kuratorius iš Australijos. Tai pirmas kartas, kai numerį kartu su žurnalo redaktore Kotryna Lingiene parengė sudarytojas iš užsienio. Naująjį numerį Lietuvoje galima įsigyti interneto svetainėje www.asajournal.lt, taip pat MO muziejaus knygyne. Užsienyje žurnalą platina „Antenne Books“, savo pašto dėžutėse jo laukia per pusantro šimto prenumeratorių visame pasaulyje. Rudenį planuojamas „Soundscapes as a Journal“ kūrybinės komandos susitikimas su skaitytojais Lietuvoje.

Gediminos Šalkauskaitės nuotr.

Garsovaizdžiai – tai ne šiaip triukšmas ar pasyviai klausoma muzika

Nors terminas „garsovaizdžiai“ mažiau patyrusiai ausiai gali skambėti kaip naujadaras, nėra pasaulyje vietos be garsovaizdžio. Kiekvienos vietos garsovaizdis yra unikalus ir nuolatos kintantis. Paprasčiau tariant, garsovaizdis yra konkrečioje vietoje tam tikru metu visi mūsų girdimi garsai: kylantys iš gamtos, skleidžiami mechanizmų ir žmogaus veiklos.

Naujausią numerį „Soundscapes as a Journal“ sudaręs D. Lentinis sako norėjęs, kad skaitytojas suprastų pačią garso prigimtį. „Garsas yra apčiuopiama forma, reaguojanti į aplinką, kurioje yra atliekamas ar girdimas. Jis nėra   triukšmas ar pasyviai klausomas muzikos kūrinys. Supratus, kad garsovaizdžiai kuria atmosferą, jiems suteikiama galia radikaliai keisti mūsų vietos suvokimą, tai, kaip mes apie ją mąstome, – pasakoja sudarytojas. – Norėčiau, kad žurnalas paskatintų skaitytojus pasigilinti ir atrasti neįtikėtinus Lietuvos garso menininkų talentus ir jų įvairovę, taip pat atvertų jų ausis garsovaizdžiams, kurie, visiškai tiesiogine prasme, veikia juos kiekvieną  būdravimo akimirką.“

Gediminos Šalkauskaitės nuotr.

Numeris bus įdomus ir pasaulio, ir Lietuvos skaitytojams

Žurnalo redaktorė Kotryna Lingienė atskleidžia, kad naujasis numeris jai ypatingas ir dėl asmeninių simpatijų muzikai. „Keliolika metų aktyviai sekiau ir kaip žurnalistė apžvelginėjau Lietuvos elektroninės, eksperimentinės muzikos scenas. Visuomet labiau domėjausi pogrindžio kultūra nei kultūra,  matoma bei girdima medijose. Tad šis numeris man brangus ir svarbus visų pirma asmeniškai. Kartu su kuratoriumi aptardama būsimo žurnalo turinį, prisiminiau daug įvykių, kuriuos teko patirti, ir asmenybes, kurias teko pažinti. Ypač džiaugiuosi straipsniu apie Bronių Kutavičių. Jo kūryba mane labai domina – simboliška, kaip tik rengiant žurnalą spaudai teko pirmąkart gyvai išgirsti „Paskutines pagonių apeigas“, – sako K. Lingienė.

„* as a Journal“ kuriamas galvojant apie pasaulio skaitytojus, tačiau K. Lingienė įsitikinusi, kad naujasis numeris bus itin įdomus ir Lietuvoje. „Neabejoju, kad trisdešimt-keturiasdešimt-penkiasdešimtmečių karta, savo ausimis liudijusi daugelį žurnale aprašomų temų, patirs malonią kelionę laiku, o jaunesnieji atras svarbių alternatyvaus skambesio pasaulio detalių, – sako jau trečiąjį „* as a Journal“ numerį kartu su kviestiniais sudarytojais parengusi K. Lingienė.

Kotryna Lingienė. Martyno Plepio nuotr.

Į kelionę po Lietuvos garsovaizdį pastūmėjo Vizitų programa

D. Lentinis yra muziejaus „Haus der Kunst“, kuriame pernai pristatyta speciali Lietuvos performansų programa, kuratorius. Australijos Melburno universitete jis įgijo mokslo daktaro laipsnį už šiuolaikinio meno, kuratorystės ir muziejininkystės tyrimus. Persikėlęs gyventi į Vokietiją, D. Lentini įsitraukė į parodų organizavimą Berlyne ir Miunchene, aktyviai bendradarbiauja rengiant meno publikacijas. Jo kuruotose kultūros programose jau pristatyti ir Lietuvos menininkų Linos Lapelytės, Arturo Bumšteino ir dueto „Eye Gymnastics“ kūriniai.

Su Lietuvos kultūra D. Lentinis susipažino dalyvaudamas Lietuvos kultūros instituto įgyvendinamoje Vizitų programoje. Ji atveria galimybes susitikti Lietuvos ir užsienio kultūros lauko profesionalams. „Lietuvos garso meno gelmę ir įvairovę pirmiausia atradau tiriamojo vizito, kurį 2018 m. spalį man suorganizavo Lietuvos kultūros institutas, metu. Jau anksčiau žinojau tokius menininkus kaip Bronius Kutavičius ir Antonas Lukoszevieze’ius, o atvykęs čia atradau labai daug jaunosios kartos menininkų, tokių, kaip A. Bumšteinas, L. Lapelytė, Jokūbas Cizikas, Gailė Griciūtė, – apie kelionę link Lietuvos garsovaizdžio pasakoja numerio sudarytojas D. Lentinis.

Paklaustas, ar Lietuvos garso kultūra skiriasi nuo jam labiausiai pažįstamų australiškos ir vokiškos, D. Lentinis atsako, kad ir taip, ir ne. „Iš vienos pusės, garsui visiškai nesvarbi politinė geografija. Jis geba sklisti erdve ir laiku (ir taip susisiekti su bet kur esančiais žmonėmis). Iš kitos pusės, Lietuvoje kuria unikalūs menininkai, kurie dirba labai specifiniame, lietuviškame kontekste. Pavyzdžiui, L. Lapelytės kūrinys „Ladies“ arba Dainos Dievos kūrybinis darbas su postkomunistiniu ir postindustriniu kraštovaizdžiais“, – mintimis dalijasi D. Lentinis.

Gediminos Šalkauskaitės nuotr.

Garso kultūrą skleidžia ir atskleidžia žurnalo autoriai

Garso kultūrai skirtame numeryje „Soundscapes as a Journal“ publikuojami muzikologės Jūratės Katinaitės straipsnis apie Lietuvos muzikos fakyrą Bronių Kutavičių, kuratorės, Robertso menų instituto Londone kuratoriaus Yateso Nortono tekstas apie duetą „Eye Gymnastics (Viktoriją Damerell ir Gailę Griciūtę) ir garso menininkės Dainos Pupkevičiūtės (Dainos Dievos) esė. Sandra Kazlauskaitė savo straipsnyje aprašo seksualinį postsovietinio garsovaizdžio skambesį, o Domininkas Kunčinas braižo paranormaliosios Lietuvos muzikos kontūrus.

Išskirtiniame D. Lentinio ir kompozitoriaus Arturo Bumšteino pokalbyje atveriamos pastarojo menininko kūrybinės trajektorijos. Muzikos informacijos centro vadovės Radvilės Buivydienės ir Tel Avivo Felicjos Blumental bibliotekos ir muzikos centro vadovo Guy Dubious pašnekesys leidžia užmesti akį į jų bendrai rengiamą Jono Meko 100-mečiui skirtą programą Izraelyje „Temporary Soundtracks“ (liet. – „Laikini grojaraščiai“).

Neapolyje kuriančios menininkės Simonos Žemaitytės pristatomas sovietmečiu iš Lietuvos pabėgusio didžėjaus, eksperimentinės muzikos kūrėjo ir plokštelių kolekcionieriaus iš Londono Sauliaus Čemolonsko (Sal) portretas atskleidžia ne tik kūrėjo biografiją, bet ir ją veikusius socialinius ir kultūrinius kontekstus.

Skaitytojai žurnale ras ir dvi vizualias esė, kuriomis dalijasi Lietuvos–Jungtinės Karalystės tarpdisciplininio meno kūrėjas Antonas Lukoszevieze’iusir fotografas, projekto „This is Vilnius“ autorius Andrejus Vasilenko.

Specialiai numeriui „Soundscapes as a Journal“ duetas „Eye Gymnastics“ parengė grojaraštį, kuriame: Karolinos Kapustaitės, „Ambulance on Fire“, Antano Dombrovskio, Ninos Guo ir Augustės Vickūnaitės, Simono Nekrošiaus, Holly Childs ir Gedimino Žygaus, Armos Aghartos, Adomo Paleko ir Gretos Galiauskaitės, Vitalijos Glovackytės garso kūriniai. Jų galima klausytis ir Lietuvos kultūros instituto „Soundcloud“ paskyroje.

Šio numerio dizainą sukūrė Ugnė Balčiūnaitė.

Žurnalas atveria galimybes naujiems sumanymams

D. Lentinis atvirauja, kad berengdamas numerį susipažino su daug naujų reiškinių ir menininkų. „Atradau per daug kūrėjų, kad galėčiau įvardyti kiekvieną! Tarp jų yra ir tokių, kurie negalėjo prisidėti prie ruošiamo žurnalo, bet su kuriais labai norėčiau dirbti ateityje. Pavyzdžiui, A. Dombrovskis, „Girnų giesmės“ arba Vilius Šiaulys. Kaip ir pabrėžiau žurnalo įžangoje, jei pagalvoji apie Lietuvos dydį – supranti, kad jūsų šalyje yra labai daug išskirtinių garso menininkų“.

Meno ir kultūros žurnalą „* as a Journal“ nuo 2021 m. leidžia Lietuvos kultūros institutas. Leidinys atveria išskirtinę kultūrinio bendradarbiavimo erdvę, kurioje Lietuvos ir įvairių užsienio šalių kūrėjai, kuratoriai ir tyrėjai susitinka apmąstyti visuotinai aktualių temų, o skaitytojai kviečiami į jas pažvelgti iš netikėtų kultūrinių perspektyvų. Pirmasis numeris buvo skirtas miško, antrasis – kosmoso temoms. Ketvirtasis atidžiau apmąstys kūniškumą.