Lietuvos kultūros institutas ir Šiuolaikinio meno centras pristato naują videoapybraižą „Žydų Vilnius dailininkės Eglės Ridikaitės kūryboje”.

Miko Žukausko režisuotas video pasakojimas kviečia pažvelgti į Eglės Ridikaitės kūrybą ir jos meninį būdą atverti sunkias istorijas. Menininkės tapybos ciklas „Mes svečiuose“, vaizduojantis atidengtus Vilniaus Didžiosios sinagogos fragmentus, yra vienas iš retų atvejų, kai Lietuvos šiuolaikiniame mene imamasi žydų istorinės atminties ir paveldo temų.

Apybraižoje E. Ridikaitė kalbinama savo studijoje, įkurtoje standartiniame sovietmečio darželio pastate, kuris ašuntajame dešimtmetyje buvo pastatytas ant Didžiosios sinagogos liekanų. Kuratorė Ūla Tornau pristato dailininkės tapybos ciklo atsiradimo istoriją, ją papildo miesto tyrinėtojas Darius Pocevičius, kviečiantis žiūrovus į trumpą ekskursiją viena gatve per skirtingus Vilniaus istorijos sluoksnius – žydų istoriją, sovietmečio istoriją ir dabartinius laikus. Pasakojimą įgarsina kompozitorius Arturo Bumšteino sukurta muzika.     

Eglė Ridikaitė (g. 1966) – lietuvių konceptualiosios tapybos atstovė, sukūrusi individualią techniką, apjungiančią graffiti ir tradicinės tapybos metodus.  Nuo 1990-ųjų jos darbai eksponuojami Lietuvoje ir užsienyje. Menininkės kūrinių įsigijo Nacionalinė dailės galerija, Modernaus meno centras, Estijos ambasada ir daug privačių kolekcijų Lietuvoje ir užsienyje. 2020 m. E. Ridikaitė įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje. 

Pasakojimas „Žydų Vilnius dailininkės Eglės Ridikaitės kūryboje” sukurtas 2020 m. bendradarbiaujant Lietuvos kultūros institutui, Lietuvos kultūros atašė ir Šiuolaikinio meno centru Vilniuje. Ją galimą peržiūrėti Instituto „Youtube” kanale (nuo 2021-04-29).

Kūriniai, vaizduojantys Vilniaus Didžiosios sinagogos bimą (sakyklą), yra panaudoti sutikus „Vilniaus Didžiosios Sinagogos ir šulhoifo tyrimų projekto“ vykdytojams Jonui Seligmanaui (Valstybinė Izraelio paveldo tarnyba), Zenonui Bauboniui, Justinui Račui (VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“) ir Richardui Freundui (Hartfordo universitetas).