Aktualijų archyvas, Artėjanti Knygų mugė, Instituto veikla, Kultūros naujienos, Projekto VKM naujienos, Vilniaus knygų mugė

Vilniaus knygų mugė 2019: Knygos kino salės programa

Lietuvos kultūros institutas

Dalijamės Lietuvos kultūros instituto parengta Knygos kino salės programa. Visi kino seansai vyks 1.1 salėje.

 

02-21, ketvirtadienis

 

12.00 „Prieš 20 metų Vilniuje“

Seansas, skirtas Alfonso Nykos-Niliūno 100-ajam gimtadieniui.
Dalyvauja: Viktorija Skrupskelytė, Virginija Paplauskienė, Virginijus Gasiliūnas, Dainius Svobonas | Lietuvos kultūros institutas

1998-ųjų vasarį pirmą ir vienintelį kartą po 54 metų išsiskyrimo Lietuvoje apsilankė poetas, kritikas, vertėjas Alfonsas Nyka-Niliūnas. Vienas svarbiausių ir kartu mįslingiausių išeivijos rašytojų, ne kartą viešai tvirtinęs, kad nelaiko savęs išeiviu, o jei kur nors ir išėjo, tai visų pirma į save, jei ir suleido šaknis, tai tik savo vaizduotės žemėje. Prisiminimais ir įžvalgomis apie Nyką dalinsis jo kūrybos interpretatorė profesorė Viktorija Skrupskelytė ir poeto archyvo bei kūrybinio palikimo tyrinėtoja Virginija Paplauskienė, bendravusi su poetu beveik iki paskutiniųjų jo gyvenimo dienų. Aktorius Dainius Svobonas paskaitys eilėraščių, o kino salės ekrane matysime ir išgirsime gyvą poetą filmų „Orfėjaus medis“, „Po 54 metų. Alfonsas Nyka-Niliūnas“, laidos „Brydė“ fragmentuose. Svečius kalbins Virginijus Gasiliūnas. Šių metų vidurvasarį poetui būtų sukakę 100.

 

14.00 „Mane maitina Jonava“

Režisierius Ramūnas Čičelis, 2018, Lietuva, 15 min., Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos interpretacija.
Dalyvauja: Ramūnas Čičelis, Rūta Oginskaitė, Rima Kasperionytė | Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Filmo pagrindas – interviu su rašytoju, teikiant Jonavos viešosios bibliotekos 2017-aisiais įsteigtą jo vardo literatūrinę premiją poetui, rašytojui, eseistui Kęstučiui Navakui. Filme pateikiama savita autorinė Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos interpretacija, naudojama daug tarpukario ir ankstyvojo sovietmečio archyvinių Jonavos vaizdų, kurie iki šiol mažai demonstruoti. Filmo autorius Ramūnas Čičelis yra žinomas kaip video instaliacijos „Kelionės laivu dienoraštis“ (2010) kūrėjas bei literatūros kritikas, eseistas, prieš dvejus metus išleidęs esė rinkinį Bohemijos fragmentai.

 

15.00 „Vieno buto istorija: Balys Sruoga“

Režisieriai Jonas Juozapaitis, Daiva Bilinskienė, 2017, Lietuva, 47 min., dokumentinė apybraiža apie rašytoją Balį Sruogą.
Pristato: Neringa Markevičienė, Jonas Juozapaitis, Daiva Bilinskienė | Studija TVIP

Šis filmas pradeda laidų ciklą, skirtą Vilniaus Tauro g. namui Nr. 10, kuriame, Lietuvai atgavus Vilnių ir perkėlus dalį universiteto fakultetų, apsigyveno universiteto profesoriai. Nuo 1940 m. bute Nr. 3 įsikūrė Balys Sruoga su žmona istorike Vanda Daugirdaite-Sruogiene ir dukra Dalia. Iš šio buto 1943 m. jis buvo išvežtas į Štuthofą, čia grįžo 1945 m., gyveno ir kūrė iki mirties, 1947-ųjų. Paskutiniuosius rašytojo gyvenimo metus temdė skausmas dėl išskirtos šeimos (žmona ir dukra atsidūrė Vokietijoje) bei sovietų valdžios priekabių ir draudimo publikuoti memuarų knygą Dievų miškas.

 

16.00 „Charmsas“ (Хармс)

Režisierius Ivan Bolotnikov, 2017, Rusija, Lietuva, Makedonija, 95 min., rusų k., liet. subt., rašytojo Daniilo Charmso kino portretas.
Pristato: Rasa Paukštytė, Darius Gumauskas | Tremora

Tai Rusijos, Makedonijos ir Lietuvos bendros gamybos filmas, kurio pagrindinis herojus – tragiško likimo rusų absurdo literatūros klasikas Daniilas Charmsas (tikroji pavardė Juvačiov), kritęs nelygioje kovoje su sovietų režimu. Jis tiki esąs genijus, bet jo darbų nepublikuoja. Jis myli moteris, bet šios ne visuomet jį supranta. Elegantiškasis dendis Daniilas Juvačiovas pasivadina Charmsu – vardu, kuris paveikus kaip ir jo išvaizda. Nuolatinis svečias nesibaigiančiuose literatūriniuose susitikimuose ir skandalistas. Gyvendamas visuomenėje, jis nėra jos dalis ir todėl leidžiasi į kovą su pasauliu, kuriame jis jaučiasi uždarytas. Ar pavyks jam nepalūžti, kai spaudžia visuomenė, kai meilės paieškos nuvilia, kai kurti tampa nebeįmanoma? Filmas įvertintas Šanchajaus kino festivalyje prizais už geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą.

 

02.22, penktadienis

 

12.00 „Arčiau žemės anapus upės“ (Tuvāk zemei viņpus upes)

Režisieriai Viktorija Jonkutė, Ernestas Samsonas, 2018, Lietuva, 75 min., dokumentinis filmas apie lietuvių ir latvių rašytojų kūrybinius ir asmeninius ryšius.
Dalyvauja: Vladas Braziūnas, Indra Brūvere, Viktorija Jonkutė, Ernestas Samsonas.

Meninės dokumentikos filmas apie dviejų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažintų baltų poetų, vertėjų iš daugelio Europos kalbų, Baltijos asamblėjos premijos laureatų lietuvio Vlado Braziūno ir latvio Knuto Skujenieko asmeninius ir kūrybinius ryšius. Iš poetų draugystės istorijos ir kūrybinės veiklos fragmentų konstruojamas kino pasakojimas brėžia poetinius Šiaurės Lietuvos regiono bei Lietuvos–Latvijos pasienio kontūrus, lietuvių ir latvių kultūrinius ryšius bei bendruosius kolektyvinės atminties dėmenis. Sykiu tai filmas apie baltiškąją poetinę bendruomenę, kuri sutelkia ne tik gyvuosius, bet ir anapus iškeliavusius baltų literatūrinio lauko dalyvius: profesorius Kęstutį Nastopką, Skirmantą Valentą, poetus Uldį Berzinį, Pėterį Brūverį ir kitus.

 

14.00 „Tumo kodeksas“

Režisierius Eimantas Belickas, 2018, Lietuva, 86 min., atkuriamosios dokumentikos filmas apie Juozą Tumą-Vaižgantą.
Pristato: Liudvika Pociūnienė, Eimantas Belickas, Ramūnas Cicėnas | Ketvirta versija

Kaip tapti nepavergiamam, kaip išlikti nepriklausomam ir išlaikyti giedrą nuotaiką, – apie tai visas Vaižganto gyvenimas su jo nerašytomis taisyklėmis ir principais. Apie tai ir filmas griežtu pavadinimu „Tumo kodeksas“. O jei Tumo Vaižganto kasdienių principų laikytumėmės, tikriausiai mažiau būtų progų skųstis. „Norėjau priartinti Vaižgantą, padaryti jį savą, šiuolaikišką, o ne pakylėtą ant pjedestalo, kaip įprasta vaizduoti mūsų šimtmečio herojus“, – sako dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ režisierius Eimantas Belickas. Jis įsitikinęs – sutikę Vaižgantą, šiandien nejaustume jokio kartų skirtumo.

 

16.00 „Kruso“

Režisierius Thomas Stuber, 2018, Vokietija, Lietuva, 100 min., vokiečių k., liet. subt., pagal Lutzo Seilerio romaną.
Pristato Detlefas Gericke | Goethe‘s institutas

1989-ieji, slenka paskutinės Vokietijos Demokratinės Respublikos dienos. Sovietų sistema ir senoji tvarka ant griūties slenksčio. Jaunas literatūros studentas Edgaras Bendleris, bėgdamas nuo sielvarto, jo draugei žuvus po tramvajaus ratais, iškeliauja į Hidenzės salą Baltijos jūroje. Tūkstančiai iš šios salos yra mėginę pasiekti Daniją ir laisvąjį pasaulį; kai kuriems pavyko pabėgti, tačiau dauguma nuskendo. Edgaras įsidarbina indų plovėju ir, istorijos potvyniui priartėjus prie Rytų Europos krantų, įsilieja į margą idealistų ir svajotojų grupę, vadovaujamą charizmatiškojo Kruso. Lietuvoje nufilmuota juosta sukurta pagal bestseleriu tapusį vokiečių rašytojo ir poeto Lutzo Seilerio debiutinį romaną, 2014 m. apdovanotą Vokietijos knygų prizu.

 

18.00 „Selestė“ (Céleste)

Režisierius Percy Adlon, 1981, Vokietija, 107 min., vokiečių k., liet. subt., prancūzų rašytojo Marcelio Prousto kino portretas pagal jo tarnaitės Céleste Albaret memuarus.
Pristato Detlefas Gericke | Goethe‘s institutas

Nuo 1912 iki 1922-ųjų, kai Marselis Prustas, užsidaręs miegamajame, rašė savo šedevrą apie prarastąjį laiką, jauna prancūzė, namų tarnaitė Selestė Albaret kantriai laukdavo virtuvėje, kol šeimininkas ją pakvies. Filme kuriami įtikinami dirbančio menininko ir jam patarnaujančios namų šeimininkės paveikslai, analizuojami jų tarpusavio santykiai ir abipusiu sutarimu priimtinos jų ribos. Rašytojas su visomis savo vaikiškomis pozomis ir jam pasišventusi Selestė, į viską žvelgianti mylinčiomis akimis. Ji gali ramiai pasakyti: „Ponas ieško tiesos. Aš esu lyg jo šuo.“ Alexanderis Walkeris iš The Standard teigia: „Tai yra nuostabiausias visų laikų literatūrinis filmas gerąja šio žodžio prasme“.

 

02.23, šeštadienis

 

11.00 Animacinių įvairių šalių pasakų programa vaikams

Pristato Valentas Aškinis | Tindirindis

10 tikrai nematytų filmų iš Irano, Lietuvos, Prancūzijos, Kroatijos, Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos: 1. „Hezaras Afsanas. Tūkstantis mitų“, rež. Asghar Safar, Abbas Jalali Yekta, Iranas, 7 min.; 2. „Grybų karas“, rež. Antanas Skučas, 10 min.; 3. „Kaliska“, rež. Daphne Bonneau, Thibault Deltour ir kt., Prancūzija, 2 min.; 4. „Dingęs su lietumi“, rež. Siniša Ercegovac, Kroatija, 14 min.; 5. „Vivat, muškietininkai!“, rež. Anton Djakov, Rusija, 5 min.; 6. „Piemuo ir mergina audėja“, rež. Qi Yao, Kinija, 2 min.; 7. „Kryžatik“, rež. Svetlana Kotlyarova, Baltarusija, 3 min.; 8. „Kolia ir senutės“, rež. Anna Youdina, Rusija, 6 min.; 9. „OO!“, rež. Meinardas Valkevičius, 3 min.; 10. „Basiliskas“, rež. Vera Pozdeeva, Rusija, 6 min.

 

12.00 „Astridos Lindgren jaunystė“ (Unga Astrid)

Režisierė Pernille Fischer Christensen, Švedija, 2018, 123 min., švedų k., liet. subt., biografinė drama | Greta Garbo, Švedijos karalystės ambasada

Mažame miestelyje netoli Vimerbio, pietų Švedijoje, gyvena mergina Astrida. Jis įsimyli Vimerbio laikraščio redaktorių, o meilė jai padovanoja kūdikėlį. Mėgindama išvengti paniekos ir patyčių Astrida išvyksta į Stokholmą. Susidūrimas su skaudžia gyvenimo tikrove subrandina jauną moterį ir, įveikusi sunkumus, 37-erių Astrida Lindgren pradeda rašyti. Štai tada apie ją ir sužinojome. Tačiau, kiek mes žinome apie Astridą jos jaunystės metais? O tie metai ne tokie lengvi, kaip galima pagalvoti apie istorijų vaikams kūrėją. Filme atsiveria nepaprastai stipti, gyvybinga ir kūrybinga Astridos asmenybė.

 

15.00 „Lapkritis“ (Novembri)

Režisierius Rainer Sarnet, 2017, Estija, Nyderlandai, Lenkija, 115 min., estų k., liet. subt., fantastinė drama pagal Andruso Kivirähko romaną „Jaujininkas“.
Pristato: Tiina Kattel, Rasa Paukštytė | Lietuvos kultūros institutas

Šis filmas – tai magijos, juodojo humoro ir romantiškos meilės kokteilis. Veiksmas vyksta pagoniškame Estijos kaime, kur siaučia vilkolakiai, maras ir dvasios. Pagrindinis kaimo gyventojų klausimas – kaip išgyventi šaltą tamsią žiemą. Siekiant šio tikslo nėra jokių tabu. Žmonės vagia vieni iš kitų, iš savo vokiečio dvarininko, iš dvasių, iš velnio ir iš Kristaus. Kad apsaugotų savo sielas, jie atiduoda jas iš medžio ir metalo sukurtiems vagiliaujantiems padarams, kurie vadinami „kratais“; šie padeda savo šeimininkams, dar daugiau vogdami. Jie vagia net tada, kai jų klėtys jau pilnos. Vogimas – tai manija, kuri kaimo gyventojus daro vis panašesnius į jų valdomus sielos neturinčius padarus – kratus… Filmo operatorius pelnė geriausio operatoriaus apdovanojimą Tarptautiniame Tribekos kino festivalyje 2017, prizą „Sportlight Award“ JAV operatorių asociacijos apdovanojimuose.

 

18.00 „Mistifikacija“ (Mistyfikacja)

Režisierius Jacek Koprowicz, 2010, Lenkija, 104 min., lenkų k., liet. subt., vaidybinis filmas apie vieną didžiausių avangardo menininkų, dailininką, rašytoją, dramaturgą Stanisławą Witkiewiczių – Witkacį.
Pristato Helmutas Šabasevičius | Lenkijos institutas Vilniuje

1969-ieji. Prieš pat magistro darbo gynimą iš universiteto pašalintas Jakubas Lazowskis netikėtai aptinka sensacingą pėdsaką, galintį pakeisti istoriją. Jo stebėjimai rodo, kad Witkacis nenusižudė 1939 metais. Atsiranda vis daugiau šios keistos mistifikacijos įrodymų. Witkacio meilužė atneša į antikvariatą savo portretų, kita moteris saugo atvirukus, gautus iš menininko jau po tariamos jo mirties. Viskas byloja, kad didis meistras, provokatorius ir skandalistas tebėra gyvas, mėgaujasi alumi ir kuria kitokį meną – melą.

 

02.24, sekmadienis

 

12.00 Premjera: „Praeitis atsivėrė ateičiai“

Režisierius Mindaugas Meškauskas, 2018, Lietuva, 35 min., interaktyvi pažintis su Valdovų rūmų istorija.
Pristato: Mindaugas Meškauskas, Jonas Banys, Rimantas Bagdzevičius | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Pažintinis filmas pakvies į interaktyvią pažintį su Valdovų rūmų atgimimo istorija ir atskleis čia eksponuojamo archeologinio paveldo bei sukauptų istorinių ir meno vertybių paslaptis. Tai moksliniais faktais praturtinta kelionė per Lietuvos praeitį leidžianti lengviau suprasti Lietuvos ir Vilniaus istoriją, miesto apstatymą, archeologiją, eksponatų restauravimo procesus ir jų patekimą į muziejų.

 

13.00 „Šuns tikslas“ (Dog‘s Purpose)

Režisierius Lasse Hallström, JAV, 2017, 100 min., romantinė drama šeimai pagal Williamo Bruce’o Camerono to paties pavadinimo knygą, įgarsintas lietuviškai, pritaikytas regos negalią turintiems žmonėms.
Pristato Darius Tamošiūnas | Lietuvos aklųjų biblioteka, Acme Film

Tai ypatinga istorija tiems, kurie žino, jog meilė gyvūnui gali būti ne mažiau stipri, nei meilė kitam žmogui. Režisierius Lasse Hallstromas, išgarsėjęs tokiais didžiulio dėmesio sulaukusiais darbais, kaip „Šokoladas“, „Sidro namų taisyklės“, „Šimto žingsnių kelionė“, „Tai nutiko Jemene“ ir daugeliu kitų filmų, pristato naujausią savo juostą, sužavėsiančią visus gyvūnų mylėtojus ir jautrių istorijų mėgėjus. Juosta sukurta remiantis 2010 metais išleista to paties pavadinimo W. Bruce’o Camerono knyga. Komiškais elementais praturtintas romanas Šuns tikslas perkamiausių „New York Times“ knygų viršūnėje praleido net 52 savaites.

 

15.00 „Svetimos aistros“ (Svešās kaislības)

Režisierius Jānis Streičs, 1983, Latvija, 84 min., latvių k., liet. subt., vaidybinis filmas pagal Mykolo Sluckio to paties pavadinimo romaną.
Pristato Rasa Paukštytė

Pokario Latvija. Našlaitė Marytė, radusi prieglobstį ūkyje pas savo tolimą giminaitį, tampa dramatiškų įvykių liudininke. Senasis šeimininkas nesugeba prižiūrėti ūkio. Jo žmona simpatizuoja iš fronto sugrįžusiam buvusiam samdiniui Antanui. Jis naudojasi susiklosčiusia padėtimi ir įsivaizduoja esąs ūkio šeimininkas. Bet sėkmė nuo Antano nusisuka. Šį filmą Janis Streičas laiko savo geriausiu kūriniu. Pagrindinį vaidmenį filme vaidina lietuvių aktorius Algirdas Paulavičius.

 

Už galimybę parodyti filmus nuoširdžiai dėkojame Knygos kino salės partneriams: EUNIC tinklo nariams – Lenkijos institutui Vilniuje ir Goethe‘s institutui, studijoms TVIP, „Tremora“, „Ketvirta versija“, „ACME Film“, „Greta Garbo“, Lietuvos aklųjų bibliotekai, Jonavos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, Švedijos karalystės ambasadai ir animacinių filmų festivaliui „Tindirindis“.

Programą parengė Lietuvos kultūros institutas.